Į Dakarą išvykusiam B. Vanagui atėjo lūžio metas

Iš Vilniaus oro uosto į Dakaro ralį antradienį išlydėti „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos nariai Benediktas Vanagas ir Sebastianas Rozwadowskis. Žymiausias planetos ralio maratonas Argentinoje ir Bolivijoje vyks sausio 2-16 dienomis.

Į išlydėtuves susirinko daug žymių žmonių: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis, stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas, akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas Jurgis Kairys, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras bei radijo chuliganai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius.

B. Vanagas pristatė Vyčio koliažą, kuriame atspausdinti daugiau nei 5 tūkstančių fanų atsiųsti atvaizdai. Vėliau Vytis bus užklijuotas ant sportinio „Toyota Hilux“ bolido šono.

„Paprastai klijuodavau Vytį ant stogo, bet, mano atveju, žmonės sako, kad tai pavojinga vieta, todėl klijuosime jį ant automobilio šono“, – juokėsi lenktynininkas.

B. Vanagas DELFI pasakojo apie nežinomybę prieš startą, fizinį pasiruošimą bei nerimą dėl savo rankos.

– Su kokiomis nuotaikomis išvažiuojate?

– Gyvenime mes bėgame, lekiame ir vėliau ateina momentas, kai tu išeini gyventi į kitą gyvenimą, tai dabar yra tas lūžio momentas. Iš vienos pusės spaudžia atsakomybė, iš kitos pusės supranti, kad tik išmintis gali padėti pasiekti rezultatą šiose lenktynėse. Šios lenktynės – gebėjimo būti greitam ir to, kas yra kaukolėje, sudėtinė dalis.

– Ar nejaučiate baimės ar jaudulio?

– Reikėtų užduoti klausimą, kas yra baimė. Baimė – tai yra jausmas, kuris susijęs su nežinomybe. Taip, yra daug nežinomybės, bet mes suvokiame, kad namų darbus padarėme maksimaliai, kiek mes galėjome. Kaip mes būsime pasiruošę, tai tokio rezultato ir būsime verti.

– Kaip atrodys jūsų kelionė?

– Mes turime apie 17 valandų skrydžio, atskrendame į Frankfurtą, vėliau į Madridą ir dar vėliau keliaujame į Buenos Aires. Ten turime tris dienas, per kurias labai daug darbų turėsime padaryti, suksimės kaip voverės rate.

– Kur sutiksite Naujuosius metus?

– Nauji metai Buenos Airėse, iš tiesų tai yra toks nesvarbus dalykas, kad mano ketvirti Nauji metai yra kažkur, kartais tai būna prieš įeinant į lėktuvą, kartais tai būna oro uoste, kartais tai būna Pietų Amerikoje, niekada nebuvo svarbi ši šventė.

– Tai šampano per Naujuosius nebus?

– Ekipažo nariams tikrai nebus, kitiems sunku pasakyti, manau, kad irgi ne. Mes vykstame daryti darbą, todėl stengsimės išvengti visko, kas gali pabloginti rezultatą.

– Kokios mintys prieš pačius pirmuosius greičio ruožus, kas ten bus svarbu?

– Pietų Amerikoje siaučia įvairios stichijos, Argentinoje dabar ką tik buvo keletas potvynių labai stiprių, gali būti, kad organizatoriai šiek tiek keis trasą. Ten viskas bus taip nenuspėjama, kad reikės orientuotis pagal situaciją. Pirmoji diena – prologas yra labai svarbus kitos dienos starto pozicijai, bet vėl – per 10 kilometrų lenktynių nelaimėsi, bet prisidaryti reikalų gali labai daug. Reikės balansuoti ties išminties riba.

– Kaip jaučiatės fiziškai, ar užteko laiko pasiruošti?

– Fiziškai pasiruošti idealiai Dakarui iš viso yra neįmanoma, nes kiek tu pasiruoši, tiek yra per mažai – Dakaras yra labai sekinantis maratonas, turi išlaikyti koncentraciją vargdamas kiekvieną dieną ir pavargdamas vis labiau. Truputėli jaudinuosi dėl savo rankos ir tikrai žinau, kad nebus man taip gerai, kaip aš norėčiau, kad būtų, bet neturiu kito pasirinkimo.

– Kokia vieta būtų geras rezultatas galutinėje įskaitoje?

– Norėtųsi būti geresniems negu iki šiol. Konkurencija bus labai didelė, bet viliuosi, kad trejų metų patirtis, kurią mes turime, turėtų duoti savo rezultatus, bet nepasakysiu, kokia tiksliai vieta.

– Kokį daiktą į lagaminą susipakavote paskutinį?

– Per tris Dakarus išmokau pasiimti kaip galima mažiau daiktų, bagažas didelis tik dėl to, kad turėjome pasiimti atsarginių detalių, bet savo asmeninių daiktų faktiškai nebeturiu.