Pakeliui į Lietuvą 26-tą vietą bendroje įskaitoje užėmęs „General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komandos pilotas atsakė į aktualiausius klausimus.
– Benediktai, po dviejų savaičių ralio maratono sudėtingiausiomis sąlygomis grįžtate į Lietuvą. Kokios nuotaikos lėktuve?
– Grįžtame atlikę darbą. Komanda pavargusi. Šis maratonas buvo sudėtingesnis nei planavome. Nuotaikos – geros. Galvoje ir užrašuose daug informacijos, kurią turėsime apdoroti norit keliauti tobulėjimo keliu.
– Bendroje įskaitoje užėmėte 26-tą vietą. Ar iškovota vieta atitinka jūsų ekipažo pajėgumą?
– Vieta parodo, kiek esi vertas. Šiais metais esame 26-ti. Yra daug faktorių, kurie nulėmė tokią lenktynių baigtį. Didžioji dalis jų priklausė nuo mūsų sprendimo ir pasiruošimo. Nesiruošiame kažkieno kaltinti. Dabar žinome, ką turime tobulinti, kad ateityje būtume geresni. Vaizdas ganėtinai aiškus
– Sakoma, kad blogiau gali būti visada. O ar galėjo būti geriau?
– 26-ta vieta geras pasiekimas, turint galvoje mūsų turimus resursus. Geriau būti galėjo. Tam turėjome nepadaryti kelių klaidų, ir būti geriau pasiruošę techninį aptarnavimą. Pasiruošimas Dakarui ir pačios lenktynės – tokio platumo samprata, kurioje nesudėtinga laiku neatkreipti dėmesio į tam tikrus niuansus, kurie vėliau gali pakišti koją sportiniam rezultatui.
Reikia nepamiršti ir pačių lenktynių. Šie metai mums parodė naujų, stiprių vardų. Bet kad komandos bus padariusios tokį techninį progresą, atvirai – nesitikėjau. Vien žiūrint į kilometro įveikimo greitį, suprantame, kad privalome investuoti į techniką, jei norime labiau gerinti rezultatus ateityje. Tai nelengva užduotis.
– Kartu su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu viename automobilyje vien greičio ruožuose praleidote apie 56 valandas. Kokios šio žmogaus savybės atsiskleidė rimčiausių išbandymų metu?
– Manau, kad Sebastiano pasirinkimas yra vienas geresnių mūsų komandos sprendimų praėjusiais metais. Esu minėjęs, kad jis neturi Dakaro patirties, tačiau profesionaliosios savybės labai aukšto lygio. Įvardinčiau tai taip: mes žengėme nedidelį žingsnelį atgal, kad galėtume daryti kokybinį šuolį į priekį. Ši investicija jau padaryta.
Žmogiškai Sebastianas šilta ir pozityvi asmenybė. Jis komandinis žaidėjas. Puikus pavyzdys kitiems.
Netikėta, tačiau Dakaro metu neturėjome nė vienos konfliktinės situacijos, nors išbandymų šis iššūkis mums tikrai nepašykštėjo.
– Ar su absoliučiu Lenkijos ralio čempionu žadate tęsti bendradarbiavimą?
– Pradėdami bendradarbiavimą mes iškart tarėmės apie ilgalaikę partnerystę. Nepastovumas tokio sudėtingumo projekte neduoda rezultato. Jau dabar dirbame dėl tolimesnės šių metų mūsų sportinės programos
– Šiemet kaip niekad daug turėjote techninių problemų. Automobilis dar vieną Dakarą atlaikys? Galvojate apie naują?
– Automobilių sporte, kaip ir aviacijoje, automobiliai gali tarnauti ilgai. Svarbu tinkamai juos prižiūrėti. Aišku, jie netampa greitesni.
Praėjusiais metais „Toyota“ buvo žadėjusi diskusiją apie naujesnės evoliucijos automobilį mūsų komandai. Dakaro metu, per poilsio dieną, mes šnekėjomės apie tokią galimybę. Ji mums suteikta. Tai būtų pirmoji tokios specifikacijos „Toyota Hilux“ privačios komandos rankose. Tačiau tai dideli finansiniai įsipareigojimai. Reikės įdėti daug darbo, kad tai taptų realybe. Mes padarysime viską, kas mūsų galioje.
– Esate minėjęs, kad Dakaras jums – misija. Laikas, kuomet galite ištransliuoti žinutę. Ką pasakėte šiuo Dakaru?
– Dakaras yra gyvenimo atspindys. Tik jis ypač koncentruotas. Tai kas sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse įvyksta per dvi savaites, gyvenime gali neatsitikti metų metus.
Lietuviai, kaip ir nemaža dalis planetos gyventojų, sausio mėnesį gyvena Dakaru. Įdėmiai stebi įvykius kitame planetos pusrutulyje. Mūsų tikslas čia parodyti kokie esame mes – lietuviai. Parodyti mūsų vertybes ir būdo bruožus, kurias atsinešame iš istorijos.
Daugelis žmonių man ploja per petį sakydami – šaunuolis, tu rodai Vytį pasauliui. Iš tiesu, Vytį rodome sau patiems – lietuviams. Kad gerai įsižiūrėję į mūsų didingą simbolį ir jo perduodamas vertybes, susitapatintume su juo. Taptume Vyčiu.
Vytis jau labai gerai Dakare atpažįstamas simbolis. Dakaro dalyvių jau nereikia edukuoti, kokios valstybės tai ženklas. Visi žino. Tikiu, net pagarbiai pavydi.
Esame sutikę mūsų komandos fanų iš Bolivijos, kurie Vyčiais padabinę savo automobilius, seka lenktynes iš bivako į bivaką.
– Lenktynėse iš visų ekipažų išsiskyrėte originaliu kamufliažiniu kombinezonu. Vytis, Gediminaičių stulpai, Lietuvos kariuomenė jus įkvepia?
– Lietuvos kariuomenė man, kaip Lietuvos piliečiui, yra valstybės saugumo garantas. Turiu pasakyti, kad kariuomenės svarbą valstybės gyvenime supratau tik prieš porą metų. Buvau, kaip ir daugelis, užliūliuotas pasakomis, kad mes maži, vis vien neapsiginsime. Pradėjus domėtis supratau, kad tokios informacijos skleidimas, priešiškų mūsų valstybei jėgų darbas. Kad tik stiprioje visuomenėje gali būti stipri kariuomenė. Ir, kad visuomenės bendradarbiavimas su kariuomene, padaro stiprią ir saugią valstybę.
Porą pastarųjų metų daug dirbome su Lietuvos kariuomene, pažinau daug puikių profesionalų čia. Man didelė garbė ir atsakomybė būti Lietuvos kariuomenės ambasadoriumi.
– Kartu su jumis, ant „Toyota HILUX“ šono, per visą Dakarą keliavo virš 5000 fanų ir bičiulių. Lietuviams ši akcija tapo kone savaime suprantama. Kaip į tokį reiškinį reaguoja kitų valstybių atstovai?
– Mozaika Vytyje buvo kasdienos apkalbų objektas visur kur mes būdavome. Esame gavę epitetų kaip geriausiai savo valstybę atstovaujanti komanda Dakare.
Jaučiu didelę atsakomybę prieš žmones, kuriems įdomus mūsų kelias. Kurie gali pasisemti stiprybės savo iššūkiuose stebėdami mūsiškius. Tai puikus pavyzdys jaunimui, kad didžiuotis savo valstybe bei būti drauge – stiprybės požymis.
– Dar didesnis Vytis užklijuotas ant serviso sunkvežimio. Ar pasiteisino naujausias techninis komandos narys?
– Mūsų naujasis techninio aptarnavimo sunkvežimis Dakare buvo bivako pažiba. Daugybė komandų prašėsi apžiūrėti mūsų komandos vadavietę bei nusifotografuoti sprendimus, kuriuos pritaikėme jame. Tame tarpe net gamyklinių komandų atstovai.
„Toyotos“ gamyklinės komandos vadovybė asmeniškai man perdavė savo susižavėjimą mūsų komandos darbu. Jų pagrindinė mintis buvo tokia – nors esate iš mažos šalies, ir mes suprantame Jūsų galimybes, visgi galite didžiuotis tuo ką turite sukūrę.
– Sportininkai iš Dakaro ralio pailsėję negrįžta. Kokie artimiausi poilsio planai?
– Poilsis yra tai, ko tikrai negausiu bent porą savaičių. Grįžus Lietuvoje būsiu tik parą. Ji bus skirta darbui su žiniasklaida. Susitikimai suplanuoti 10 minučių tikslumu. Po to trims dienoms išskrendu į Ispaniją. Ten turiu įsipareigojimų „Toyota“ kompanijai. Grįžęs dėmesį skirsiu kitam mūsų valdomam didžiuliam projektui – Utenoje vykstančiam „Halls Winter Rally“, kuris yra tituluojamas didžiausiu žiemos renginiu Lietuvoje.
Poilsis yra tai – ko turiu mažiausiai gyvenime.
– Lietuvoje jūsų laukia bene 50 laipsnių žemesnė temperatūra, pakitęs laikas. Kuri adaptacija – nuvykus, ar grįžus, sunkesnė?
– Vykstant į Dakarą privalai būti gerai pasiruošęs atlikti darbą. Grįžtant į Lietuvą, tai jau nėra tiek svarbu. Antra vertus, visad prisimenu gerą britų patarlę: nėra blogo oro, gali būti netinkami rūbai.
– Gavote ketvirtąjį Dakaro medalį. Solidi kolekcija turi išskirtinę vietą ekspozicijai?
– Taip, garbingiausi mano gyvenimo trofėjai turi specialią vietą Nacionalinio automobilių klubo, kuriam aš vadovauju, biure.
– Iškart po podiumo minėjote, kad Dakaras baigėsi, Dakaras – prasideda. Tai reiškia, kad esate tikras dėl starto 2017-aisiais?
– Nuoseklumas yra viena mūsų komandos vertybių. Pradėdami Dakaro projektą prieš penkerius metus žinojome, kad reikės nemažai laiko ir pastangų norint pasiekti rezultatą.
Dabar jau esame gerbiama komanda Dakare. Tačiau dar labiau suprantame, kiek daug dar teks dirbti norint patekt ten kur einame.
Tikras nesu, bet padarysime viską, kad visi kuriems yra svarbu tai ką darome didžiuotųsi esą šios misijos dalimi.