#iGo2Dakar nuotykiai – Dakaro ralio ritmu

„Jeigu antrą kartą reikėtų spręsti, ar gabenti automobilį iš Lietuvos, vėl darytume taip pat“, – sako Mindaugas Plukys, vienas iš projekto #iGo2Dakar dalyvių. Lietuviškais registracijos numeriais padabintą „Nissan Navara“ Pietų Amerikoje vairuojantys tautiečiai ne tik džiaugiasi gerai pažįstamo automobilio tinkamumu tokiems iššūkiams, bet ir vietinių ralio gerbėjų dėmesiu.

Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, savas automobilis kur kas geriau nei nuomotas – jis ne tik patikimesnis, bet ir modifikuotas pagal poreikius. Pavyzdžiui, vargu ar daug nuomotų automobilių gali pasižymėti pikapo pravažumu, turėti 220V rozetę ir 5 USB jungtis. O ir nuomos kainos Peru, norint tuo pačiu automobiliu nuvažiuoti iki Argentinos ir po to pargabenti jį atgal, nelabai skiriasi nuo gabenimo iš Lietuvos sąnaudų.

Namai dvi savaites

„Navara“ yra mūsų antri namai. Daiktų daug, dalį jų bagažinėje vežame, dalį – salone. Fotoaparatai, objektyvai, kompiuteriai, filmavimo įranga yra salone – reikia, kad ją būtų galima pasiekti bet kada. Į bagažinę dedame rečiau naudojamus daiktus kaip palapines, asmeninius krepšius ir kitus. Ant galinės sėdynės taip pat padėjome šaltkrepšį, kuris visada pilnas ledukų ir šalto vandens – oro temperatūra čia jau gana ekstremali“, – pasakoja M. Plukys.

Projekto #iGo2Dakar dalyviai yra du, tačiau Pietų Amerikoje „Nissan Navara“ salone pastoviai būna trys žmonės: prie M. Plukio su A. Lauciumi prisideda „Agrorodeo“ komandos fotografas Vytautas Dranginis. Todėl rozečių ir vandens niekada nebūna per daug, o šaltkrepšius tenka panaudoti ir neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, telefonų aušinimui.

M. Plukys juokauja, kad įvairi įranga čia perkaista pačiu netinkamiausiu metu, kai reikia filmuoti interviu ar kitą video – taip vieną kartą nutiko ir jam, kai nieko nedarant „iPhone“ ekrane užsidegė įspėjimas apie pakilusią įrenginio procesoriaus temperatūrą. Išeitis – telefono įdėjimas į šaltkrepšį.

Tokiems atvejams projekto dalyviai pasiruošę – į Dakaro ralį atsivežė ne tik savo asmeninius, bet ir smūgiams, karščiui ir šalčiui atsparius „GetNord“ telefonus, kurie neprilygsta moderniausiems išmaniesiems filmavimo kokybe, tačiau veikia bet kokiomis sąlygomis.

Važiavimo bekele taisyklės

„Nissan Navara“ pravažumu Dakaro ralio gerbėjams dar neteko nusivilti, nors ir buvo įklimpę kopose – tiesa, dėl savo pačių klaidų.

„Per mažai padangų slėgį sumažinome ir sėdome „ant pilvo“. Padangų slėgis yra svarbiausias važiuojant per minkštas kopas – nuo standartinio 2 ar 2,4 baro jį reikia sumažinti iki 0,4-0,7. Tuomet padangos sukiūžta, padidėja jų su kelio danga besiliečiantis plotas, o tai – kritiškai svarbu smėlynuose“, – sakė M. Plukys.

Tinkamas padangų slėgis pravažumui kopose turi kur kas didesnę įtaką nei automobilio prošvaisa, varomų ratų skaičius ar padangos. Trimis vietoje išsinuomotais visureigiais kartu su lietuvių kompanija keliaujantis fotografas Tomas Tumalovičius pasakojo matęs vietinius Dakaro gerbėjus, per kopas judančius su priekinius varančius ratus turinčiu „Hyundai i20“ hečbeku. Automobiliui užteko sumažinti priekinių padangų slėgį, o patyręs ir važiavimo kopose principus žinantis vairuotojas lengvai laviravo nedideliu automobiliu ten, kur ne kiekvienas dideliu visureigiu važiuoti drįsta.

„Su „Navara“ mes nuvažiuojam visur, kur reikia. Svarbiausia važiuojant per kopas – žinoti pagrindinius principus. Tai padangų slėgio sumažinimas, greičio palaikymas kol pasieki kopos viršų ir tuomet – staigus sulėtėjimas, kad nepašoktum kirsdamas viršūnę. Ją reikia pervažiuoti ne tiesiai, o kampu – kad nepakibtum „ant pilvo“. Tų principų laikantis, kopos su geru automobiliu nepavojingos“, – pasakojo projekto #iGo2Dakar dalyvis.