Trečiasis greičio ruožas sunkvežimių įskaitoje startavusiai lietuvių trijulei – Vaidotui Paškevičiui, Gyčiui Gaspariūnui ir Albert Veliamovič – buvo lemiamas. Pirmiausia ekipažas pranešė, kad susidūrė su aušinimo sistemos gedimu, todėl buvo priverstas sustoti trasoje. Vis dėlto, po kurio laiko, lenktynininkams pavyko išspręsti problemą ir judėti tolyn. Vis tik – ne ilgam. Netrukus gedimas atsinaujino, išbėgo aušinimo skystis. Po dar vieno bandymo problemą spręsti turimomis sąlygomis ir judėti toliau, iš ekipažo atskriejo žinia, kad perkaito sunkvežimio variklis, todėl finišuoti ekipažui tikrai nebepavyks.
V. Paškevičius neslėpė apmaudo, mat jau pirmuose greičio ruožuose ekipažui iš tiesų pavyko įrodyti, kad jie geba ne tik palaikyti tempą, tačiau ir nušluostyti nosis daugumai varžovų. Lenktynininkas teigė, kad visko užteko, kad būtų pasiektas geras rezultatas, mat ir komandos bendras darbas buvo išties sklandus. Vis dėlto, koją pakišo dešimtą kartą Dakare startavęs sunkvežimis.
„Mūsų sunkvežimis senas, šiek tiek jau matęs, turbūt 10-as Dakaras jam, ir metalas pavargo. Sugedo, atitrūko radiatorius, turėjom didelį aušinimo skysčio nuotėkį, ko pasėkoje teko sustoti, remontuotis, bet tolesnis važiavimas, bandymas kovoti iki paskutinio nevisai pavyko. Įveikus dar keliasdešimt kilometrų atlūžo kitas kronšteinas, vėl pasipylė aušinimo skystis, ko pasėkoje perkaitęs variklis palaidojo visas viltis toliau tęsti varžybas“, – pasakojo V. Paškevičius.
Po gedimo – dar vienas nuotykis
Paklaustas, kaip pats ekipažas ištrūko iš kopų, mat dar būdami vietoje lenktynininkai pranešė, kad sunkvežimis lieka dykumoje, V. Paškevičius juokėsi, kad čia prasidėjo dar vienas jų nuotykis.
„Jau sutemus, apie 19 val. vietos laiku buvo nuspręsta, kad jau nebeturim jokių vilčių, nes dar prieš tai 3 valandas bandėme sunkvežimį atgaivinti, jog galėtume bent nusileisti nuo kopos, kadangi buvome pačioje jos viršūnėje. Dėjome visas pastangas, tačiau, deja, nepavyko užvesti variklio, todėl susisiekėme su komanda. Likti nakvoti kopose buvo sudėtinga, gal net neįmanoma, nes neturėjome nei palapinių, nei šildančių antklodžių. Pasižiūrėję į GPS nustatėme, kad iki artimiausio asfalto – apie 30 kilometrų, iš kurių apie 6 kilometrus sudaro kopos, tad nusprendėme pasivaikščioti po Saudo Arabijos dykumas, pasidaryti žygį ir pažiūrėti į žvaigždes“, – juokdamasis pasakojo V. Paškevičius.
Lenktynininkas teigė, kad jų trijulė iki artimiausio asfalto, kur jų laukė komandos nariai, ėjo iki pat 1 val. nakties. V. Paškevičius teigė, kad taip žygiuodami nuo 19 val. jie įveikė apie 6 kilometrus kopų bei dar apie 20 km smėlio keliuku. Tiesa, juokaudami sportininkai juokėsi, kad eiti taip pat nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti, mat tamsoje nieko nesimatė, o kai kurios kopos buvo tokios stačios, kad teko kone ropoti keturiomis.
„Kai atėjome iki kelio, kur mūsų laukė komanda, jau sunkiai bekalbėjome. Blogiausia, kad prieš išeidami į žygį išgėrėme visą vandenį, viską suvalgėme ir tada pradėjome eit. Tik vėliau pagalvojome, kad gal nereikėjo iškart visko išgerti, o tai daryti einant. Viską sunkino ir tamsa, nes naktį nesimato pačių kopų aukščio, todėl einant galiausiai suprasdavom, kad jau ne tiesiog einame, bet lipame į kopą, kaip kopėčiomis. Taip įlipi į vieną kalną ir vėl nusileidi žemyn. Tikrai buvo reikalų“, – apie pasivaikščiojimą su šypsena kalbėjo G. Gaspariūnas.
„Galima sakyti, kad ir keturiom į kopų viršūnes teko ropoti. Kopos ten buvo sudėtingos, o naktį nesimato, kaip galima būtų apeiti, kad nereikėtų lipti per pačią viršūnę, todėl einant, atrodo, tiesiai, galiausiai pajusdavom, kad kone su rankomis tenka kabintis“, – juokavo V. Paškevičius.
Kita diena daug vilčių nesuteikė
Lenktynininkai pasakojo, kad kitą dieną komanda sugrįžo prie dykumoje palikto sunkvežimio ir bandė užvesti jo variklį bei pajudėti, tačiau nesėkmingai – nedirbo du cilindrai, todėl dar kitą dieną į tą vietą atvyko techninės pagalbos sunkvežimis, kuris turėjo ištraukti lietuvių techniką iš kopų, tačiau to padaryti nepavyko, mat techninės pagalbos sunkvežimis neužkilo į vietą, kurioje sustojo „SV Technika Racing“ ekipažas. Taip buvo prarastas dar viena diena.
„Po to buvo nuspręsta, kad reikia palikti sunkvežimį, susirinkti daiktus ir keliauti į Rijado miestą, laukti poilsio dienos, kai iš maratono sugrįš organizatoriai ir kiti dalyviai. Kai sugrįžo organizatoriai, komandos vadovas susitarė, kad į tą vietą nuvažiuos du organizatorių 6x6 sunkvežimiai. Jiems reikiamą vietą pasiekti pavyko, tad būtent jie galiausiai nutraukė mūsų sunkvežimį nuo kopos ir vakar (sausio 14 d. – „Delfi“) sunkvežimis, kuris paskutinį kartą dalyvavo Dakare, buvo išgelbėtas. Jis buvo užkeltas ant autovežio ir su dalyviais keliauja iki finišo, po kurio technika bus išplukdyta atgal į Čekiją“, – pasakojo V. Paškevičius.
Paklaustas, su kokia technika V. Paškevičius svarstytų startuoti kitų metų Dakare, pats lenktynininkas teigė, kad pasirinkimas nėra didelis, tačiau tai sudėtingas klausimas, mat sunkiausia dalis yra surinkti biudžetą, kad apskritai Dakare pavyktų startuoti.
„Sunkvežimių kategorija yra mažesnė nei automobilių, pasirinkimo didelio nėra. Yra 3 gamintojai, kurie gamina sportinius sunkvežimius: Olandų „De rooy“ komanda, čekų „Buggyra“ ir Martino Maciko „MM Technology“ komanda, kuri užsiima greitų, lyderiaujančių sunkvežimių gamyba. Alternatyvos yra tik tokios, o ar mums pavyks su jais ką nors susitarti, kol kas negalim atsakyti, nes pagrindinis klausimas, kaip ir visų komandų, yra biudžetas, kurį reikia surinkti, ir kuris yra gerokai didesnis nei su šiuo sunkvežimiu, kuriuo startavome šiemet“, – situaciją aiškino V. Paškevičius.
Ar sunkus Dakaras rodo duomenys
Jau nuo Dakaro pradžios viešojoje erdvėje virė daug diskusijų, ar šis Dakaras iš tiesų yra vienas sunkiausių, kaip žadėjo organizatoriai, ar vis dėlto tai tik išpūstas burbulas. V. Paškevičius ir G. Gaspariūnas teigė, kad tikrai netikslinga būtų sakyti, kad tai tik skambios frazės, mat sunkumų patiria iš tiesų daug vairuotojų, o tai tik įrodo, kad organizatoriai darbą vairuotojams iš tiesų stengėsi pasunkinti.
„Iš tikrųjų labai sunkus, nes ką rodo 48 valandų maratono statistika, tai kad per pirmus 50 kilometrų sustojo beveik 85 proc. sunkvežimių. Tai duomenys, kad šią trasą įveikė tik 10 proc. sunkvežimių, tikrai kažką sako“, – pabrėžė V. Paškevičius.
Vis dėlto, pasibaigus Dakarui, kaip sakė pats V. Paškevičius, neteks ilgai užsisėdėti ant sofos, mat komanda planuoja jau sausio 27-ą stoti prie kitų varžybų starto linijos. Jei planų niekas nesujauks, V. Paškevičius ketina startuoti žieminiame Lietuvos automobilių ralio čempionato pirmame etape „Winter rally“.