Didžiausias rūpestis „fesh-fesh“ dulkių kupiname ruože buvo tai, kad po antrąją Dakaro dieną pasigauto „stogo“, automobilio kėbulas liko nesandarus. A. Juknevičius pasakojo, kad vos įvažiuojama į smėlio dulkes, tuoj visas salonas ir viskas automobilio viduje būna apnešta šiomis dulkėmis.
„Lauke nėra dulkių, o salone pilna, net vienas kito nematom. Ir turi stoti“, – aiškino lenktynininkas.
Sunkumai šypsenų iš lenktynininkų veidų neištrina. D. Vaičiulis, išlipęs iš automobilio visas nusėtas dulkių, juokėsi, kad A. Juknevičius porą metų erzino jį, kad šturmanas nėra matęs tikro Dakaro – atkeliavo vien rekordų susirinkti.
„Ir visas dienas iš eilės jis man rodo, kaip gyvendavo pirmaisiais Dakaro metais“, – juokėsi D. Vaičiulis.
Kas bus – neaišku
Vyrai žadėjo pasiekę bivaką pamėginti užsandarinti stogą ir kitas vietas lipnia juosta. Visgi ne visus rūpesčius lipnios juostos rulonas padės išspręsti. Įpusėję greičio ruožą ekipažas komandą informavo, kad variklis vis dar kaista ir kas bus toliau, A. Juknevičius dar nežino.
„Kaista mažiau nei buvo. Bet jungtinės mechanikų pajėgos spėjo per kelias valandas pakeisti tarpinę tik po viena variklio galvute. O šitas variklis turi dvi galvas. Tai dabar didžiausias klaustukas, kaip mums bus rytoj, nes ryt – pati ilgiausia ir sunkiausia Dakaro diena, o variklis kaista“, – guodėsi lenktynininkas.
Tiesa, variklis kaista nebe taip, kaip diena anksčiau, kai stoti tekdavo kas 10 minučių, tačiau, pastebėjo A. Juknevičius, tamsoje jie važiavo pakankamai lėtai, todėl gali būti, kad ir problemos nebuvo kritinės.