Papildyta 07.07 val. „15 lenktynininkų mus įkalbinėjo, kad nevažiuotume, o mes sakėm, duokit mums vandens ir mes nuvažiuosime“ – pervargęs ir nusikankinę, pasiekę 5-ojo greičio ruožo finišą, kalbėjo Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis.
Didžiausias iššūkis, sakė A. Juknevičius, ne tas, kad komandą dykumoje užklupo tamsa, bet tai, kad komanda viso labo gali riedėti, o ne normaliai važiuoti.
„Su tokia mašina važiuoti, apskritai, kai tu nežinau, kas tavęs laukia... Visko buvo. Žinojom tik tai, kad vienose atkarpose mums reikia stoti po 5 kilometrų, kitose – po 15 km. Atrodė, kad ryte buvom prisikrovę vandens labai daug. O iki čia atvažiavome turėdami tris buteliukus. Pusantro litro. Kopose supylėm triskart po kokius 10-15 l vandens. Pas mus tuščia, mašinoje vandens jau nebėra“, – Pauliui Garkauskui, DELFI žurnalistui Dakare, rodė ekipažas, galutinį greičio ruožo tašką pasiekęs vidurnaktį Peru laiku, 7 val. ryto Lietuvos laiku.
Tiek vandens prireikė tiek dėl to, kad kas kartą užkilus į stačią kopą užkaisdavo variklis ir reikėdavo stoti, aušinti jį ir pilti vandenį.
Privažiavus paskutinę kopą, pasakojo A. Juknevičius, sutikti žmonės, kurių komanda prašė vandens, ragino nekvailioti ir nevažiuoti į likusį ruožą, mat jis dieną sunkiai įveikiamas, o naktį – tuo labiau. Tačiau, pasakojo lenktynininkas, ekipažas užsispyrė ir užsibrėžtą tikslą pasiekė.
Kaip atsirado gedimas
Priežastis paprasta: trečią dieną iš eilės spyriojasi komandos „Overdrive Hilux“. Antrąją Dakaro dieną komanda apsivertė ir kaip reikiant apgadino automobilį. Labiausiai nukentėjo variklis, mat besiverčiant į variklio cilindrus pateko tepalo, o dėl šito variklio galvutės tarpinė tapo nesandari.
Tikėdamiesi geriausio lenktynininkai iškeliavo į trečiosios dienos greičio ruožą, o ten variklio problemos išlindo visu gražumu. Automobilio motoras ėmė kaisti, ekipažui teko stoti kas kelis kilometrus, pilti į aušinimo sistemą vandenį, vėsinti motorą.
Per naktį, pasitelkus „Agrorodeo“ ir „Craft bearings“ ekipažų mechanikus, pavyko vieną iš dviejų V8 formos variklio galvučių perrinkti, pakeisti tarpinę ir išleisti ekipažą į ketvirtosios dienos greičio ruožą. Ten paaiškėjo, kad problema prislopo, tačiau niekur nedingo – variklis tebekaito.
Maratoninė diena buvo ypatinga tuo, kad į uždarą parką Dakaro ralio dalyviai atvažiavo negalėdami tikėtis jokios mechanikų pagalbos. Todėl į penktąjį greičio ruožą lenktynininkai išvažiavo susirūpinę – nebuvo aišku, ar esamos problemos nepaūmės.
„Natūralu, mechanikai spėjo perrinkti tik vieną variklio galvą, o jos dvi. Matyt, ir antrąją reikia taisyti“
Kiaulystės dėsnis, tačiau jau pirmoje atkarpoje „Craft bearings“ automobilio variklis ėmė kaisti. Kaisti tiek, kad per 12 valandų važiavimo (iki 5,30 val. Lietuvos laiku), lenktynininkai tebuvo pasiekę 5-ąjį iš 9 esamų trasos kelio punktų.
Visgi Paulius Garkauskas, DELFI žurnalistas, laukiantis ekipažo dykumoje, informavo, kad ekipažas priėmė sprendimą nelaukti ryto ir pamažu judėti finišo link. Į naudą tai, kad Dakaro organizatoriai oficaliai sutrumpino greičio ruožą dėl jo gale kilusio smarkaus rūko. Buvo nuspręsta, kad ekipažas reikia įveikti viso labo 425 km, ne visus 517 km.
„Ekipažo važiavimą apsunkina tai, kad labai prastai veikia apšvietimo įranga, dykumoje tamsu, todėl jie juda, tačiau labai lėtai. Reikia tikėtis, kad per valandą jie pasieks tarpinį finišą, o tada jau žinosime daugiau informacijos, kas nutiko automobiliui ir kokį sprendimą priims komanda“ – sakė P. Garkauskas.
Gedimas gali būti daug rimtesnis
Kaip DELFI aiškino Rytis Zautra, Alytaus „Bosch Car Service“ vadovas, komandos automobilis apsivertęs galėjo nukentėti, iš pirmo žvilgsnio, gana nekaltai.
„Apvirtus automobiliui, variklio alyva galėjo papulti į cilindrą – ertmę tarp stūmoklio ir cilindrų galvutės, dar kitaip, į degimo kamerą. Jeigu alyvos buvo daug ir ji nebuvo pašalinta, o variklis buvo užvedamas, galėjo įvykti vadinamasis „hidraulinis smūgis“ – detaliai aiškino žinovas.
Tokio smūgio metu, pasak jo, galėjo būti pažeista tarpinė tarp variklio ir cilindrų galvutės, ištempiami galvutės varžtai ir, blogiausiu atveju, sulenktas stūmoklio švaistiklis.
Kodėl variklis kaista? Nesutvarius gedimo ir automobilį eksploatuojant, dėl tarpinės pažeidimų karštas oras iš cilindrų patenka pro pažeistą tarpinę į aušinimo sistemą ir sukelia didelį slėgį, dėl kurio, anot R. Zautros, nebeįmanoma užtikrinti efektyvaus variklio aušinimo. Ir problemos tuo nesibaigia.
„Nesant geram aušinimui, nuo karščio deformuojasi variklio galvutė, ji išlinksta ir tampa nebeįmanoma variklio eksploatuoti. Deformuotis bei skilti nuo karščio sukeltų plėtimosi įtempimų gali ir variklio blokas, ir pati galvutė ar jos pertvarkos“, – komentavo R. Zautra.
Žinovas prisipažino, jog nėra susipažinęs su komanda ir jos galimybėmis, tačiau įsivaizduoja, kad šiuo atveju Dakaro technikų būrys atitinka nedidelį autoservisą.
„Tokiomis sąlygomis galima pakeisti švaistiklį, variklio galvutės tarpinę, tačiau jeigu deformuota, išlinkusi cilindrų galvutė, jos suremontuoti praktiškai neįmanoma. Galvutei šlifuoti reikalingos specialios šlifavimo staklės. Kitu atveju, reikia keisti visą variklio galvutę. Galvutės tarpinę spartus profesionalas gali pakeisti per maždaug 12-20 valandų“, – skaičavo žinovas.
Tiesa, jis išdavė, kad yra girdėjęs apie atvejus, kad nedideliais cilindrų galvutės deformacijos atvejais „auksarankiai“ šlifavimo darbus yra atlikę ir rankomis. Tik istorija nutyli, kiek laiko tam prireikė.
R. Zautra neslėpė, kad tai, ar komanda galės toliau eksploatuoti turimą bolidą be vargo, priklausys ir nuo gedimo, ir remonto sąlygų. Visgi, pasak jo, jei variklis ar jo galvutė deformavosi nuo karščio, tikimybė, kad esamomis sąlygomis viską pavyks sutvarkyti nekeičiant detalių naujomis, labai nedidelė.
„O jeigu gedimas rimtas ir nėra pašalintas, esant ekstremalioms sąlygoms ir norint siekti rezultato, esamo variklio naudoti nebegalima“, – konstatavo specialistas.