„Africa Eco Race“ pradėtos rengti po 2008 metais dėl terorizmo grėsmės atšaukto Dakaro ralio. Skelbdami idėją, jog tikrasis Dakaras privalo vykti ten, buvo pradėtas jo įkūrėjo Thierry Sabinas, lenktynių organizatoriai greičio ir smėlio entuziastus pakvietė sugrįžti į ralio ištakas ir Sacharos dykumoje kovoti dėl greičiausio lenktynininko vardo.
Kaip ir Dakare, „Africa Eco Race“ turi tas pačias kategorijas: motociklus, keturračius, automobilius bei sunkvežimius, tačiau savo mastu Dakarui prilygti šioms lenktynėms sekasi labai sunkiai. Pernai metais renginys sulaukė vos 100 dalyvių ir žiniasklaidos priemonėse nušviečiamas buvo labai menkai.
Lenktynininkas Antanas Juknevičius sakė, jog jam teko nemažai laiko praleisti abiejose Raudonosios jūros pusėse, tad drąsiai teigė, jog pagrindinis panašumas siejantis šiuos du renginius – jų geografija. Jei ne siauras vandens ruoželis, Sachara ir Arabijos dykuma tarsi susilieja, sutampa ir jų reljefas, augmenija, biologinė struktūra. Visgi, čia lenktynių panašumai baigiasi, o skirtumų įvardinti galima kur kas daugiau.
„Esant panašioms gamtinėms sąlygoms, kuriant maršrutą abiejų lenktynių organizatoriai nuėjo skirtingais keliais. „Africa Eco Race“ dalyviai kasmet varžosi smėlėtose vietovėse, kyla į aukštas kopas, biuvakus įkuria atokiau nuo pagrindinių miestų ar tankiai apgyvendintų gyvenviečių. Priešingai nei šių metų Dakare, kur greičio ruožai daugiausiai drieksis akmenuotose vietovėse, išdžiuvusiose upės vagose, o smėlynų turėtume sulaukti tik paskutinėmis dienomis“, – mintimis dalijosi didžiausią patirtį smėlynuose sukaupęs „Kreda“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius.
Įvardindamas esminius skirtumus lenktynininkas atkreipė dėmesį į du, jo manymu, pagrindinius aspektus – sportininkų meistriškumą ir taikomus standartus. Varžybiniu požiūriu šie renginiai labai skirtingi. Dakaro ralis tai tarsi bekelės ralio maratonų olimpiada, sutraukianti aukščiausios klasės sportininkus bei gamyklines komandas. Vien automobilių kategorijoje šiemet varžosi per 80 ekipažų, o ralį organizuojanti „A.S.O“ organizacija dalyviams nustato griežtas taisykles.
„Africa Eco Race“ leidžiama žymiai daugiau nei Dakare. Mažas dalyvių skaičius organizatorius verčia jiems taikyti daug nuolaidų. Pavyzdžiui gedimo atveju, ekipažas savo automobilį gali taisyti dieną ar dvi ir į tos dienos greičio ruožą net nevažiuoti. Pro pirštus žiūrima ir į ekipažo sudėtį. Ralį pradėjus su vienu šturmanu pabaigti galima ir su kitu. Dakare toks atvejis grėstų rimtomis baudomis ir diskvalifikacija. Manau, jog „Africa Eco Race“ varžybas būtų galima vadinti sportiniu – turistiniu renginiu, į kurį susirenka nuotykių ieškotojai bei veteranai“, – diskusiją baigdamas teigė A. Juknevičius.