Kol maratono etapą įveikęs Antanas Juknevičius vargo lietaus permirkusiame San Salvador de Chuchujaus bivake Argentinoje, Bolivijoje šiandien šventė. Į laikiną stovyklą atvykę mechanikai ir palaikymo komandos buvo sutiktos lyg žvaigždės. Šimtai žmonių stabdė automobilius, prašė autografų, spaudė rankas, siūlė išgerti, o merginos dalijo bučinius.
„Nuostabi gamta, draugiški ir nuoširdūs žmonės, gražios mergos – Bolivija nuostabi“, – sakė „Edas Racing Team“ komandos mechanikas Marijus Bernotas.
„Žinokit, moterys čia tikrai gražesnės nei Argentinoje“, – per radijo siųstuvą pasakė vos į Boliviją įvažiavęs kažkuris iš komandos narių.
Jo laimei, atvykus į Tarijos miestą, tos moterys apdovanojo ne vienu bučiniu, komandos vadovui Edvardui Duobai duodavo palaikyti savo
vaikus.
„Nesuprantu kodėl taip, bet čia jau trečią kūdikį man duoda“, – juokėsi E. Duoba.
„Žmonės čia daug nuoširdesni, jie labai gražiai šypsosi“, – pridėjo jis.
Ir iš tiesų, boliviečiai atrodė kitaip nei jų kaimynai Argentinoje. Kepurėlių ir marškinėlių nekaulyja, spaudžia rankas ir linki sėkmės, dėkoja atvykus į Tariją ir Boliviją. Mokėdami vos kelis žodžius angliškai, jie bando kalbėtis, kai argentiniečiai nereaguoja ir toliau mala ispaniškai.
Kitas komandos narys greitai išmainė savo kepurėlę į Bolivijos vėliavą ir pradėjo mojuoti.
„Dar dvi dienos čia, tikrai jos reikės“, – sakė jis.
Trečiadienį lenktynininkai įveikę maratono greičio ruožą buvo uždaryti „karantinui“ – automobilius remontuoti turėjo patys ir tik su tomis atsarginėmis dalimis, kurias sugebėjo pasiimti kartu.
Mechanikams tai beveik laisva diena. Šie tik turėjo įveikti 520 km kelionę per kalnus ir išvyko į miestą mėgautis boliviečių svetingumu.