„Per kelias valandas pavyko rasti tikrai gerus variantus. Džiugu, kad kartu keliauti nusprendė Romas Žalnierukynas, kuris šiemet buvo nusprendęs pailsėti. Bet tiek vadovas sutiko, kad jis padėtų, tiek jis pats nusprendė, kad reikia gelbėti – pasakojo V. Žala.
R. Žalnierukynas Dakaro ralyje su Žalos komanda buvo jau tris kartus ir, kaip aiškino sportininkas, puikiai pažįsta Mažyliu pramintą „Mini Cooper“, todėl jį galima vadinti komandos senbuviu.
„Reikia suprasti, kad žmonės susiplanavę viską namie, laukia darbai, šeimyna, o tu paskambini ir sakai, kad reikia rytoj išskristi. Tai džiugu, kad chebra pasakė „gerai, darom, gelbėjam“, – pasakojo lenktynininkas.
Antrąją vietą užsėmė itin patyręs latvis Kristapsas Ulmis, kuris Dakare ir „Africa Eco Race“ varžybose dirbo jau 6 kartus, o paskutinius penkerius metus darbuojasi pasaulio ralio-kroso čempionate.
„Jį irgi užklupau netikėtai, pagalvojo, o tada pasakė, kad seniai Dakaro ralyje nebuvo, jau ketverius metus, ir kad važiuoja. Žodžiu, viskas sukrito gerai, turime komandą ne ką silpnesnę nei buvo planuota iš pradžių“, – akcentavo V. Žala.
Trečiasis Dakaro ralio mechanikų komandos narys – Rimas Granskas, Dakare buvęs jau septynis kartus.
Atrado sporto salę
Tačiau atkeliavus į Saudo Arabiją, kur sausį prasideda Dakaro ralis, artimiausias kelias dienas komandos turi praleisti ramiai, mat laukia privaloma saviizoliacija ir dar vienas COVID-19 testas. Vaidotas Žala drauge su mechanikais nusprendė laisvą laiką išnaudoti produktyviai ir susirado viešbučio sporto salę.
Čia, juokavo jis, galbūt per artimiausias kelias dienas dar pavyks priaugti kokį kilogramą ar du ir susigrąžinti sportinę formą, šiek tiek pagadintą likus porai savaičių iki Dakaro ralio ištikusios ligos.
„Tikrai nebuvo tai COVID-19, nes išsityrėme, bet buvo temperatūros, teko pasiilsėti ir kone visą savaitę nejudėjau. Tai jau norėjosi raumenis pajudinti“, – prisipažino lenktynininkas.