Sekmadienio ryte sutikti iš Dakaro grįžę Emilija ir Arūnas Gelažninkai: gerbėjai surengė Radži koncertą

Sekmadienio ryte iš Dakaro į Lietuvą sugrįžo pirmą kartą Dakare startavusi Emilija Gelažninkienė ir pirmą kartą bagių įskaitoje Dakare varžęsis Arūnas Gelažninkas. Sutiktuvių proga gerbėjai lenktynininkams surengė staigmeną – Radži koncertą.

Po neilgo koncerto lenktynininkus gerbėjai apipylė gėlėmis ir sveikinimo žodžiais, o E. Gelažninkienė neslėpė džiaugsmo dėl išsipildžiusios svajonės. Kartu su vyru Arūnu jie atsivežė Dakaro finišo medalius, kurie liudija, kad komanda įveikė sunkiausias pasaulio lenktynes.

Po pirmojo finišo Dakare E. Gelažninkienė taip pat perdavė svarbią žinutę ir ragino atsigręžti į jos pavyzdį tuos, kurie patys ko nors siekia, tačiau kelias svajonės link nėra paprastas. Ji ragino nepasiduoti ir nepaisyti tų, kurie užuot palaikę žeria kritikos.

„Kaip Radži ir sakė – padarėme čia bardaką. Smagu, gera būti čia, gera matyti visus, kurie mus palaiko, žinau, kad jų yra dar daugiau. Padarėm tai, apie ką svajojau du metus. Smarkiai ir sunkiai dėl to dirbom, tai turbūt vienintelė žinutė, ką norėčiau pasakyti: nepasiduokit, darykit, ir nesvarbu kas ką kalba, nes, kaip matot, viskas įmanoma“, – motyvavo E. Gelažninkienė.

Paklausta ar kelias šios svajonės išsipildymo link buvo sudėtingas, E. Gelažninkė patvirtino, kad iš tiesų buvo labai sunku, tačiau tikrai labai verta.

„Buvo labai sudėtinga, labai sudėtingas kelias, tačiau tikriausiai sunkiausias kelias buvo rinkti biudžetą“, – sakė E. Gelažninkienė, kuri taip pat neatmetė galimybių sunkiausiose pasaulio lenktynėse varžytis ir kitąmet.

Šiame Dakare E. Gelažninkienė ir A. Gelažninkas SSV bagių įskaitoje iškovojo 9-ąją vietą.

11 Val. oro uoste sutiktas ir lenktynininkas Modestas Siliūnas. Antrame greičio ruože avariją patyręs, kritęs ir petį susižalojęs lenktynininkas pasakojo, kad skausmai jį lydi iki šiol, o Lietuvoje jo laukia netgi operacija.

„Vis dar skauda abu pečius, ruošiuosi operacijom, nes raiščiai yra ir pertempti, ir trūkę“, – sakė M. Siliūnas.

Paklaustas kaip bendrai vertina šį Dakarą, lenktynininkas šypsojosi ir teigė, kad ši patirtis jam labai patiko.

„Super, aš manau, kad būtent motociklininkai ir patiria patį tą Dakarą, nes kėlimasis kiekvieną rytą 4:20 val. ryte, bent jau mano grafikas buvo toks, ir važiavimas po 6–8 valandas greičio ruožą tikrai atima jėgų. Bet jėgų buvo ir tikrai buvo gera važiuoti. Didžiausia bėda – antros dienos kritimas. Jei jo nebūtų buvę, tikėtina, kad būtume finišavę“, – mintimis dalijosi M. Siliūnas.

Paklaustas ar į Dakarą dar sugrįš, lenktynininkas teigė, kad noro turi, tačiau šį sprendimą priims kartu su šeima.