Pirmame etape lietuvis finišavo penktas, antrame, kuris truko 48 val. – trečias, o trečiame etape pakilo dar laipteliu aukštyn. Pirmoje antro etapo dalyje ralio dalyviams reikėjo įveikti beveik 200 km kopų, gyvo vaizdo transliacijos metu V. Žala atskleidė, kad jose buvo ką veikti, nes kartais koją maišė pats sunkvežimis.
„Buvo mokymosi, kaip važiuoti per kopas, buvo daug streso. Pagrinde todėl, kad automatinė pavarų dėžė lygiuose paviršiuose, kanjonuose ar akmenynuose ji visai fainai veikia ir nereikia bėgių junginėti, bet kopose ji pradeda nepataikyti“, – sakė V. Žala.
Jis pridūrė, kad artimiausi jo konkurentai turi patogią sistemą, kuri leidžia jiems patiems koreguoti greičių dėžės darbą, o jo atveju – kiek sudėtingiau.
„Pavyzdžiui, kyli į kopą ir vienu metu paimi daugiau greičio, tai ji – taukšt – perjungia iš antro į trečią bėgį, o tuo metu reikia sukimo momento ir trečias jau nebetempia. Macikas, Lopraisas ir nemažai kitų greitų vairuotojų sunkvežimių kategorijoje turi prie vairo išvestas lopetėles, kuriomis gali priverstinai perjungti bėgį – kopose tas žiauriai naudinga. Pas mane yra standartinė sistema, kuri yra nepatogi. Tai iš pradžių jos nenaudojau, mane nuteikė važiuoti su automatu, bet žiūriu, kad čia krūva reikalų“, – apie kilusius iššūkius pasakojo lenktynininkas.
Jis tikino, kad antrą „Chrono“ etapo dieną jau ėmė mokytis valdyti greičių dėžę pats, nepaisant nepatogios sistemos. Lengva nebuvo, nes ji ne itin tiksliai veikė, vis strigdavo, bet įgudus, reikalai pasitaisė.
„Tada kopose daug palengvėjo važiavimas, nes atvažiuodamas matau kampą, galiu pasirinkti – antras ar trečias bėgis, neapkraunu taip stabdžių“, – teigė V. Žala pridurdamas, kad tądien pavyko įveikti jau daug aukštesnes kopas.
Trečio etapo metu lenktynininkas iš Lietuvos buvo įsiveržęs į pirmą vietą, vėliau ją užleido čekui Alesui Lopraisui, kurį vijosi iki pat paskutinio metro. Viename kelio punkte juos skyrė 8 sekundės, kitame – vos 3. Galutinėje to etapo rikiuotėje V. Žala liko antras.
Vėliau lietuvio sunkvežimį užpuolė techninės problemos, apie kurias pilotas nėra linkęs atvirauti. Nepaisant to, panašu, kad žaizdas pavyko išsilaižyti ir devintame etape Avilys dirbo puikiai. „Skuba Team“ ekipažas į akmenuotos trasos finišą atskriejo trečias, bet trečiadienį teks įveikti daugiau nei 100 km kopų.
„Delfi dienoje“ apsilankęs ralio lenktynininkas Vaidotas Paškevičius, kuris Dakare dalyvaudavo būtent sunkvežimių kategorijoje, tikino, kad toks V. Žalos sunkvežimio trūkumas iš tiesų lenktynininkui gali kainuoti nemažai brangaus laiko.
„Įveikus vieną kopą susidaro kelios sekundės (atstumo tarp dalyvių -red.), o kopų yra daug. Galiu pasakyti, kad ta funkcija, ypač kopose, yra labai reikalinga. Tai duoda daug papildomo laiko, nes pagrindinis laikas ir yra sugeneruojamas kopose. Jos nebuvimas tikrai kiša koją. V. Žala ją turi, bet ji yra žemai, labai nepatogioje vietoje ir jis negali patogiai vizualiai matyti, kurią pavarą yra nustatęs, todėl vargsta. Tikriausiai dėl to, kad sunkvežimis nėra pačios naujausios kartos“, – paaiškino V. Paškevičius.
V. Žalos sunkvežimis „Iveco“ priklauso Nyderlandų „De Rooy“ komandai. Gerardas de Rooy’us yra buvęs Dakaro sunkvežimių pilotas, kuris lenktynėse dalyvavo nuo 2002 metų. Pasak pašnekovo, pastaruosius penkerius metus jis pats nebevairuoja, o tai gali būti priežastis, kodėl jo komandai priklausantys sunkvežimiai nebetobulėja. Juos lenkia konkurentai.
„Martino Maciko sukurti sunkvežimiai, kurie šiemet net devyni važiuoja Dakare, yra tobulinami. Kadangi jis pats vairuoja, tai po kiekvieno Dakaro vis suranda naujų tobulinimo detalių, jas įdiegia, tai labai padeda. Visi trys „De Rooy“ komandos sunkvežimiai yra senesnės kartos, bet Alesas Lopraisas, atėjęs iš savo komandos, atsinešė būtent tą bėgių perjungimo mechanizmą ant vairo. Matome, kad Vaidotas nelabai gali pavyti, bet jie konkuruoja sekundžių skirtumu“, – tikino V. Paškevičius.
Anot jo, lietuviui, turinčiam kiek pasenusią sistemą yra sudėtingiau, bet jis yra geras vairuotojas ir prarastas sekundes sugeba kompensuoti kitais savo įgūdžiais trasoje.