Komandos lenktynininkai neslėpė, jog paskutinių greičio ruožų metu skaičiavo kilometrus iki kol bus galima bus važiuoti į namus, o dabar, džiaugiasi pagaliau galėdami atsipūsti.
S. Jurgelėnas teigė, jog šis Dakaras nenustebino, mat tai, ko tikėjosi, atitiko lūkesčius, tik kopų šiek tiek pritrūko.
V. Žala pasakojo, jog šis Dakaras buvo gerokai greitesnis nei Pietų Amerikoje, mat praeitais metais dešimtą vietą užimantis lenktynininkas nuo lyderio atsiliko apie 10 valandų, o šiais metais lyderius skyrė minutės, o dešimtukas „tilpo“ į 4 valandas.
„Agrorodeo“ ekipažo šturmanas aiškino, jog pirmąją dieną važiavo savu tempu, stengėsi važiuoti protingai, tačiau po to, kai užėmė pirmąją vietą, pamanė, jog gali važiuoti dar greičiau tačiau tai nebuvo geras sprendimas.
„Visi lėkė pirmąją dieną, todėl gavo savotišką šaltą dušą ir kitų greičio ruožų metu saugojosi labiau. Mes, pamatę, kad savu tempu važiuodami užėmėme pirmąją vietą, manėme, kad galime važiuoti ir agresyviau, tačiau dėl to pradėjome „daužyti“ ratus“, – sakė S. Jurgelėnas.
V. Žala antrino šturmanui ir juokdamasis sakė, kad jei antrąją Dakaro dieną būtų kas pasakęs, jog per dieną „pramušė“ 6 ratus, būtų nedvejojęs, kad tam reikia talento, tačiau kai tai nutiko patiems, pasitikėjimas savo jėgomis sumenko.
„Trečia diena buvo šaltas dušas, labai „kirto“ per pasitikėjimą, todėl toliau važiavimas per akmeningas sekcijas buvo nervingas. Trečia diena buvo tikrai sudėtinga“, – aiškino V. Žala.
Susitarimas – geriausia dalis
Lenktynininkas pasakojo, jog pakankamai daug pagalbos sulaukė iš „X-raid“ komandos, kuri padėjo ne tik paskutinę dieną, tačiau ir viso Dakaro metu.
„Aš manau, kad vienas didžiausių privalumų, kai įsigijome „Mini“, buvo susitarimas su „X-raid“ komanda. Tai, kiek pagalbos gavome viso Dakaro metu, tikrai viršijo mūsų lūkesčius ir tikrai viršijo mūsų susitarimą. Būdavo dienų, kada prie mūsų automobilio ateidavo penki ar šeši skirtingi inžinieriai, kurie sužymėdavo visas problemas ir padėdavo jas spręsti. Kartais atrodė, jog jų pagrindinis inžinierius daugiau laiko praleidžia prie mūsų automobilio“, – sakė V. Žala.
„Agrorodeo“ pilotai pasakojo, jog „X-raid“ komanda padėjo ir maratono dienų metu, kai mechanikų pagalba negalima. Būtent šių dienų metu išsikrovė „Mini“ akumuliatorius. Užvesti automobilį padėjo būtent „X-raid“ komandos sunkvežimių įskaitoje važiuojantys nariai.
Paskutinių kilometrų vargas
Daugiausia nerimo ekipažas sukėlė paskutinę dieną, kai likus keliasdešimt kilometrų iki finišo lenktynininkai patyrė avariją. V. Žala pasakojo, jog incidento metu buvo nuplėštas vienas „Mini“ ratas.
Po avarijos lenktynininkai suprato, kad patys automobilio nesusitaisys, o ir visų reikiamų dalių neturėjo. Vis tik tuo metu vėl padėjo „X-raid“ komanda, kurios techninės pagalbos palaikymo sunkvežimio pilotai, kurie, ne paslaptis, yra inžinieriai padedantys gamyklinių komandų lenktynininkams ištikus bėdai.
Noras ir galimybės
V. Žala pasakojo, jog noras, startuoti 2021-ųjų Dakare, yra, tačiau klausimų kelia S. Jurgelėno sveikata, o ir namų darbų yra pakankamai daug.
„Kad norisi ten būti, tai tikrai“, – sakė V. Žala.
Pilotas kalbėdamas apie ateities planus pasakojo, jog vienam iš partnerių turi įsipareigojimų važiuoti Dubajaus Baja etape. Šis etapas turi įvykti balandžio mėnesį. Kas laukia ateityje ir ar S. Jurgelėnas galės toliau dirbti kartu su V. Žala, lenktynininkai nežino, mat dabar komandos šturmanui svarbi medikų pagalba.