„Liepos mėnesį buvo atvykusi Tarptautinės čiuožimo sąjungos komisija, kuri įvertino infrastruktūrą Kaune ir esame pamaloninti tuo, ką mes išgirdome.
Lyginant su kitais kandidatais priimti Europos čempionatą, Kaunas gali pasigirti puikia infrastruktūra, niekas neakcentavo, jog mums kažko trūktų.
Atvirkščiai, tai, ką turi Kaunas, yra pavyzdys Europai. Senojo žemyno čempionatas seniai nevyko tokio lygio arenoje“, – džiaugėsi V. Jasutis.
„Iki Europos pirmenybių lieka vis mažiau laiko. Esame pasirašę pagrindines sutartis, prasidėjo savanorių registracija, šiuo metu 80 proc. užsiregistravusių savanorių yra užsieniečiai.
Nemažai užklausų iš Japonijos, iš Kanados, iš JAV. Tai stebina turint omeny tai, kad kelias iki Lietuvos pakankamai ilgas“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis.
Anot jo, žvelgiant į ankstesnius dailiojo čiuožimo čempionatus, įprastai parduodama apie 50-60 tūkst. bilietų.
„Galite tik įsivaizduoti, kokio tai masto renginys, neabejoju, arenos tribūnos bus pilnos.
„Žalgirio“ arena bus pasiruošusi priimti sirgalius ir sportininkus. Gruodžio 2-ąją vyks paskutinės Eurolygos rungtynės Kaune, iškart po jų bus rekonstruojamas arenos vidus, klojamas ledas. Darysime viską, kad šis čempionatas būtų geriausias istorijoje“, – teigė V. Jasutis.
– Kokia situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, ar jie varžysis Kaune?, – spaudos konferencijoje buvo paklaustas V. Jasutis.
– Ne, Tarptautinė čiuožimo sąjunga yra griežtai priėmusi sprendimą bent jau šiame sezone tarptautinėse varžybose neleisti jiems dalyvauti.
O vėliau matysime. Yra palikta nedidelė landa jiems sugrįžti, daugelis sporto šakų tą padariusios. Bet kalbant apie šį Europos čempionatą, 100 proc. jų nebus Kaune.
– Koks renginio biudžetas?
– Apie 1,5 mln. eurų. Jis neturėtų ženkliai didėti, gal net pavyks tilpti į mažesnius skaičius. Nematau dalykų, kurie galėtų tą biudžetą smarkiai padidinti.
– Pilietybės komisija ketvirtadienį siūlė naikinti Margaritos Drobiazko Lietuvos pilietybę, kaip jūs tai vertinate ir ar tai turės kokios įtakos čempionatui?
– Tikrai neturės jokio poveikio. Niekas negalėtų paneigti mūsų geriausios visų laikų šokių ant ledo poros nuopelnų. Gaila, kad jie dabar negalės atvykti į pirmenybes. Kitomis aplinkybėmis tai būtų labai sveikintinas dalykas.
Aš nesu nei teismas, nei kažkoks moralinis teisėjas, federacija yra išsakiusi savo poziciją šiuo klausimu. Nėra jokių dviprasmybių vertinant karą Ukrainoje ir mūsų poros veiksmus.
Gal kažkiek baugu, kaip viskas vyksta. Tiek ir apsiribosiu šiuo klausimu, nes tai jau nebe federacijos, o mano asmeninė nuomonė.
– Teigiate, kad M. Drobiazko ir Povilas Vanagas dabar negalės atvykti į pirmenybes. Gal yra išsiųstas kvietimas P. Vanagui, jis teoriškai galėtų atvykti į renginį ir tapti čempionato svečiu?
– Negaliu šiuo metu pasakyti, kas atvyks, kas neatvyks. Kviečiamų svarbių asmenų sąraše šių pavardžių nėra.
– Startuoja bilietų prekyba, kokios jų kainos?
– Nedarome jo neprieinamo. Pigiausi bilietai – nuo 10 eurų, brangiausi – iki 60 eurų. Mano, kaip profesionalo patarimas, yra tik geriau dailųjį čiuožimą stebėti iš kuo toliau, iš aukščiau.
Tad bilietai iš viršutinių eilių bus pigiausi, kartu ir geriausi dailiojo čiuožimo stebėjimui.
– Kalbėjote apie biudžetą, o gal paskaičiuotas ekonominis poveikis miestui, Lietuvai, kiek atvykstantys sirgaliai iš užsienio galėtų papildyti šalies ir Kauno miesto piniginę?
– Galbūt krepšinio šalyje sunku patikėti, bet skaičiai yra įspūdingi. Pasiekiamumas yra milžiniškas, apie 700 mln. žiūrovų auditorija visame pasaulyje turėtų stebėti Europos pirmenybes.
Vien Italijoje paskutinį vykusį dailiojo čiuožimo čempionatą stebėjo apie 15 mln. žiūrovų. Japonijoje, kurioje dailusis čiuožimas yra populiariausia sporto šaka, žiūrimumas siekė 17 mln. auditoriją. Galėčiau vardinti ir vardinti.
Ekonominę naudą paskaičiuos ekonomistai, bet matome, koks susidomėjimas, tiesiogines transliacijas turės didžiausi JAV kanalai, nors tai Europos pirmenybės.
Tai – didžiulis postūmis Kaunui. Tikrai nesitikiu, kad keliolika milijonų sirgalių mėnesį po renginio užplūs Kauną, bet reikia suprasti, kokio kalibro, pavyzdžiui, yra svečiai iš Japonijos, kurie norės aplankyti Europos čempionatą priimsiantį Kauną.
Akivaizdu jau dabar, kad ekonominė nauda Kaunui atpirks bet kokias renginio investicijas.
Viščiukus šiuo atveju skaičiuosime žiemą, bet užklausų yra labai daug, viešbučiai bus užpildyti, tribūnos – sausakimšos. Kaunas alsuos dailiuoju čiuožimu ir ačiū miestui už tai. Manau, Lietuva laukia šio renginio, o naudą pajus ne tik Kaunas, bet ir visa šalis.
– Kokie turėtų būti sportiniai rezultatai, jog po renginio galėtumėte sakyti, jog Lietuvai Europos pirmenybės buvo sėkmingos?
– Ruošiamės stipriai. Mūsų jaunoji pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala pakeitė trenerius ir juos ruošia Ispanijos specialistai. Matome didžiulį progresą.
Tikimės, abi mūsų poros varžysis finale. Mūsų stipriausiai porai Allison Reed ir Sauliui Ambrulevičiui yra keliamas tikslas iškovoti medalius. Jie arti jų liko praėjusiame čempionate, užėmė 4-ą vietą.
Bet kaip žmogus suprantu, jog namų sienos ne tik padeda, bet ir sukelia didžiulį spaudimą. Neskubėkime su lūkesčiais, pirmas čempionatas Lietuvoje ir finalas – sausio 13-ąją.
Abi mūsų poros treniruojasi užsienyje ir dabar nejaučia tų emocijų, kurios tvyro Lietuvoje. Tikiuosi, jie tą spaudimą atlaikys. Kalbant apie individualius čiuožėjus, dar negalime pasakyti, kurie konkrečiai varžysis čempionate, sezonas tik prasidėjo, jie renka reitingo taškus tiek laisvajai, tiek privalomai programai.
Kiek matau, yra sveika konkurencija Lietuvos čiuožėjų gretose, visi nori startuoti Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiame Europos čempionate ir jiems linkiu kuo didžiausios sėkmės.
Lietuvos čiuožimo federacijai pirmą kartą patikėta rengti 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo pirmenybes.
Čempionatas sausio 8-14 d. vyks Kaune.
Praėjusį sausį Europos čempionatas vyko Espe (Suomija). Lietuvos šokių ant ledo pora A. Reed ir S. Ambrulevičius jame liko greta prizininkų pakylos: užėmė ketvirtą vietą ir užfiksavo aukščiausią pasiekimą karjeroje.