„Delfi.lt“ kalbintų trijų futbolo ekspertų simpatijos finalo dalyvėms išsiskyrė, tačiau visi jie vieningi vienu klausimu: savimi pasitikinčių Roberto Mancini auklėtinių ginklai ir aštresni, ir kur kas pavojingesni už anglų.
Tačiau namų arenoje istorinio pirmojo Europos čempionų titulo sieksianti Garetho Southgate'o komanda savo pusėje taip pat turi rimtų kozirių.
Anot Italijoje didžiąją karjeros dalį žaidusio Tomo Danilevičiaus, finale nei viena komanda neturi favoritų statuso.
„Sakyčiau, gal net anglai turi aikštės pranašumą, nes jie žaidžia Vemblyje, savo namuose, o žaisti tokioje atmosferoje visada yra lengviau.
Bet tai finalas, paskutinės fantastiško turnyro rungtynės, kuriose nėra favorito“, – mintimis dalinosi T. Danilevičius.
Anot jo, neverta dvejoti, jog finale išvysime pažįstamą Roberto Mancini auklėtinių braižą, kurio jie laikėsi viso čempionato metu.
„Gal tik paskutinėse rungtynėse su ispanais, nuo kokios 60-os ar 70-os minutės italai truputį atsitraukė, labai drausmingai gynėsi ir neleido ispanams regzti greitų išpuolių bei pasiekti įvarčio.
Tai buvo įspūdingos rungtynės taktine prasme, tiek iš ispanų, tiek iš italų pusės. Matėsi, kaip mačo metu keitėsi ispanų ir italų braižas.
Prisimename, jog italams ankstesnėse rungtynėse pavykdavo įveikti varžovų aukštą spaudimą, tačiau dvikovoje su ispanais tą padaryti sekėsi žymiau sunkiau“, – įspūdingą pusfinalio dvikovą prisiminė T. Danilevičius.
Anot futbolo eksperto, italai pranašumą gali susikurti po dinamiškų, greitų išpuolių.
„Anglai mažiausiai praleidę įvarčių turnyre. Manau, po standartinių situacijų italams bus sunku įveikti anglų gynybos bokštus.
Gal greičiausiai dinamiškas, greitas žaidimas leistų italams pasiekti įvartį.
Anglai nėra ispanai, kurie puikiai mokėjo kontroliuoti kamuolį, tad italai iš gynybinių pozicijų turės galimybę greitiems išpuoliams“, – mano dabartinis LFF prezidentas.
Jam Italija palieka puikiai subalansuotos patyrusių ir jaunų žaidėjų komandos įspūdį.
„Gynyboje du tokie bokštai – Georgio Chiellini ir Leonardo Bonucci, kurie vienas kitą labai gerai pažįsta ir kartu žaidė tiek klube, tiek rinktinėje.
Žvelgiant į saugų ir puolimo grandį, čia žaidžia jaunesnės kartos žaidėjai, galbūt turintys mažiau tarptautinės patirties, bet rungtyniaujantys „Serie A“ ar kituose aukščiausio lygio čempionatuose.
Vidurio saugai Marco Verratti ir Jorginho turi solidžią patirtį klubuose, atakuojantys, įdomūs Lorenzo Insigne, Federico Chiesa, neužmirškime Ciro Immobile, kuris priekyje atlieka nemažą darbą. Manau, būtent jie labiausiai prisideda prie pelnomų įvarčių.
Pakliūdami į finalą, italai gal mažiau nustebino, juk paskutinės 33 nepralaimėtos rungtynės, tad dėsninga, jog jie finale. Mes matėme juos ir Lietuvoje.
Anglai truputį strigo grupių etape, su škotais 0:0 išsiskyrė, čekus vos 1:0 palaužė. Bet nepamirškime, jog aštuntfinalyje ant menčių paguldė vokiečius, po to neturėjo vargo su Ukraina (4:0).
Anglai įsibėgėjo, matėme ir pusfinalyje su danais, rezultatas minimalus, bet jie pagal demonstruotą žaidimą nusipelnė būti finale“, – tvirtino T. Danilevičius.
Anot jo, finale neturėtume išvysti pratęsimo ir čempionas paaiškės per pagrindinį rungtynių laiką.
„Laukia nenuspėjamas finalas ir neprognozuojama rungtynių eiga. Sakyčiau, per 90 min. kovą paaiškės Europos čempionas. Kas laimės, pasakyti sunku, bet labiau simpatijas skirčiau italams.
Tačiau yra faktorių, kurie palankūs anglams, tai ir namų arena, ir nuo 1966-ųjų nematytas didelio turnyro finalas, bus išties įdomu“, – neabejoja Vemblio stadione finalą stebėsiantis T. Danilevičius.
Narbekovas: labai visi norėjo finale anglų, teisėjas pasistengė
Seulo olimpinis čempionas Arminas Narbekovas išskyrė abiejų komandų patikimą gynybą.
„Anglai per čempionatą praleido vos 1 įvartį, italų gynyba ir vartininkas – tikra varžovų puolimą stabdanti siena, o puolime geba susikurti sau progų. Laukia lygi kova.
Anglai turi pliusą – savus sirgalius Vemblyje. Tai jauna, bėganti ekipa, Raheemas Sterlingas demonstruoja puikią sportinę formą, gynyba nešlubuoja, gal tik vartininkas Jordanas Pickfordas kartais priverčia sunerimti“, – finalo dalyvius vertino pašnekovas.
A. Narbekovas pritarė T. Danilevičiui, anglai turės bėdų besigindami nuo kamuolį gerai kontroliuoti gebančių italų.
„Jei italai kamuolį kontroliuos ant žemės, kombinuos žaidimą, anglams kils problemų. Standartinių situacijų metu gynėjai žaidžia labai užtikrintai, taip nubausti anglus labai sunku. Būtent standartinės situacijos yra anglų arkliukas.
Manau, finale jau sunku nustebinti, nors visada galima kažką paruošti. Prisiminkime danų fantastišką baudos smūgį, tokiose situacijose galima užklupti varžovą.
Visgi, manau, asmeninis meistriškumas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, pavyzdžiui, toks žaidėjas kaip Raheemas Sterlingas, kuris paskutinėse rungtynėse buvo sunkiai sulaikomas.
Italai priekyje taip pat pasižymi aukšta klase, tad nusimato puikus nenuspėjamas reginys“, – prognozavo A. Narbekovas.
„Kalbant apie anglų kelią, ketvirtfinalyje pasisekė, jog pirmame kėlinyje greitai pavyko pasižymėti, o antro įvarčio metu nebuvo fiksuota pražanga galva mušusiam Harry Maguire’ui.
Gynėjas, uždėjęs rankas ant galvos, stūmė ukrainietį ir mušė įvartį, niekas neatkreipė dėmesio.
Pusfinalyje gaila danų, skirti tokį baudinį tokiu metu… Jei visada fiksuotų tokias pražangas, per mačą matytume po 3-4 baudinius. Jei taip atvirai kalbant, teisėjo sprendimą lėmė namų sienos, labai jau visi norėjo, kad anglai būtų finale“, – kalbėjo A. Narbekovas
Pasak jo, jei įvartis bus pasiektas per pirmas 15-20 minučių, laukia atviras futbolas.
„Patirties faktorius – italų pusėje, be to, ta įspūdinga nepralaimėtų rungtynių serija irgi yra iškalbinga. Bus įdomi pati pradžia, jei per pirmas 15-20 min. kris įvartis, laukia atviras futbolas.
Visgi, paskutinės rungtynės, nebėra ką skaičiuoti. Be to, žinome italų stilių, jei pirmi muštų italai, juos gynyboje įveikti labai sunku. Pirmos 20 minučių gali būti esminės“, – prognozuoja olimpinis čempionas.
Linkėjo Lietuvai praverti tokio turnyro duris
Buvusiam Lietuvos rinktinės puolėjui Darvydui Šernui italai palieka šiuo metu apskritai neįveikiamos komandos įspūdį.
„Nors pats palaikau anglų rinktinę ir sirgsiu už juos, bet manau, kad anglams bus labai sunku.
Italai demonstruoja puikią gynybą, jų pusėje individualus meistriškumas, nustebinti gali ne tik atakuojantys saugai, bet ir kraštiniai gynėjai, kurie matome, ką išdarinėja šiais laikais, žaidžia kaip krašto puolėjai.
Tai subalansuota, rekordus mušanti komanda, bet finale palaikysiu anglus“, – teigė D. Šernas.
Anot jo, savų sirgalių spaudimas ir atsakomybė neturėtų anglams kišti kojos.
„Nemanau, kad stadionas ir savi sirgaliai šeimininkus kažkaip paveiks, jie kiekvieną dieną patiria didžiulį futbolo bendruomenės spaudimą, anglai prie to spaudimo užsigrūdina „Premier“ lygoje.
Manau, šioje vietoje Vemblis turėtų papildomai motyvuoti, juk pirmas kartas finale, tad tikiuosi, jog namų sienos padės anglams“, – teigė buvęs rinktinės puolėjas.
Jis nepritarė A. Narbekovui kalbėdamas apie anglų kelią finalo link.
„Nepasakyčiau, kad anglų kelias buvo lengvesnis. Turnyras parodė, kad nebuvo akivaizdžiai silpnų komandų, visos moka žaisti, anglai aštuntfinalyje įveikė tuos pačius vokiečius. Maniau, kad čia bus sunku, bet anglai dominavo prieš juos ir visiškai pelnytai laimėjo.
Jei jau pasiekė finalą, nemanau, kad kažkuriai komandai tas kelias buvo tiesesnis. Abi rinktinės verto finalo, tikras svajonių europietiškas finalas“, – džiaugėsi D. Šernas.
„Kiekvienas treneris turėtų kažką pamąstyti lemiamai dvikovai, kaip nustebinti ar kaip pagerinti savo žaidimą, rasti kažkokių kozirių. Bet finale, esame įpratę matyti, vyrauja atsargesnis futbolas, be įvarčių gausos.
Manau, sekmadienį laukia daug statiško futbolo, o jo baigtį nulems individualus meistriškumas arba standartinės situacijos“, – prognozavo D. Šernas.
Jis pats prieš 11 metų baudė čekus tiksliu smūgiu galva, o lietuviai atrankoje į 2012 Europos čempionatą svečiuose pranoko čekus 1:0.
Per 11 metų čekų gretose užaugo Patrikas Schickas, kuris Euro 2020 rezultatyviausiųjų gretose rikiuojasi greta Cristiano Ronaldo, o patys čekai pasiekė turnyro ketvirtfinalį.
Tuo metu Lietuva šią vasarą Baltijos taurėje pralaimėjo ir estams, ir latviams, draugiškame mače skaudžių pamokų davė ispanų jaunimas.
Anot D. Šerno, didžiausia šalies futbolo problema – vaikų ugdymas.
„Tai – kompleksinės priežastys, kodėl mūsų futbolo lygis toks, koks yra. Esminė problema – stadionų trūkumas, aš nekalbu apie nacionalinį stadioną, o apie aikštynus vaikams.
Jų trūksta ne tik sostinėje, bet ir visuose didesniuose šalies miestuose, rajonuose.
Labai skaudus jaunų trenerių klausimas, reikėtų juos edukuoti, investuoti į jų žinias.
Kalbant apie sostinę, čia galime matyti teigiamų poslinkių, savivaldybė įrengė ar atnaujino ne vieną aikštę, atsiranda jaunų entuziastingų trenerių, kurie domisi futbolo tendencijomis, kurie žiūri į priekį, o ne kas buvo 1980-aisiais.
Šiltuoju metų laiku dar dar, tačiau gerokai atvėsus orams katastrofiškai trūksta futbolo maniežų. Jei su 10-12 metų vaikais dar gali laukia judėti, su mažesniais esi priverstas grūstis į vidurinių mokyklų krepšinio aikšteles. To neturi būti.
Tikiuosi, vieną dieną ir mes palaikysime Lietuvos rinktinę ne Baltijos taurėje, o Europos ar pasaulio čempionato finaliniame etape. To ir palinkėsiu visai Lietuvai ir sau“, – pokalbį užbaigė D. Šernas.
