Mintimis apie ketvirtfinalio kovas pasidalijo Lietuvos U21 rinktinės vyriausiasis treneris Marius Stankevičius.
Nieko nuostabaus, jog nemažą dalį pokalbio užėmė Italijos rinktinės aptarimas. Puikiai šios šalies futbolą pažįstantis lietuvis „Serie A“ rungtynėse ne kartą kovojo ir prieš dabartinius italų rinktinės žaidėjus Leonardo Bonucci ir Giorgio Chiellini.
Prieš trejus metus bucus ant vinies pakabinęs gynėjas puikiai pažįsta ne tik Italijos, bet ir Ispanijos futbolą, šiose šalyse praskriejo gražiausi karjeros metai.
„Nuoširdžiai geras jausmas, tai buvo namų stadionai, kuriuose praleisdavau visą sezoną. Aišku, malonu matyti, kad čempionatas vyksta nuostabiuose miestuose ir arenose, kuriose teko pačiam žaisti. Reikia apskritai pasidžiaugti, jog po pandemijos metų čempionatas įvyko, tribūnose komandas palaiko sirgaliai. Tai svarbus aspektas“, – teigė M. Stankevičius, turėdamas omeny Sevilijos ir Romos miestus, kurių garbę gynė atstovaudamas „Sevilla“ (2009/10) ir „Lazio“ (2011/13) klubams.
– Aštuntfinalyje Italija su austrais turėjo bėdų ir tik po pratęsimo juos įveikė 2:1. Kodėl taip sunkiai klostėsi ta akistata ir kokį įspūdį palieka Roberto Mancini komanda?, – „Delfi.lt“ paklausė M. Stankevičiaus.
– Palieka gerą įspūdį, studijavau, analizavau jų šiandieninį futbolą. Džiaugiuosi, kad komandoje pasikeitė žaidimo stilius, asmenybės. Juk pamenate, 2018 metais italai nepateko į pasaulio čempionatą.
Pasikeitė jų žaidimo sistema, dabar, kaip matome, fiksuoja rekordinę 31-erių nepralaimėtų rungtynių seriją. Labai džiugu už juos.
Kalbant apie paskutines rungtynes, mes jau esame nebe grupių etape, o aštuntfinalyje, tai jau dvikova, kurioje arba lieki, arba iškrenti.
Keičiasi rungtynių atmosfera. Grupių etapo pradžioje dar galėjai kartą suklysti ar sužaisti lygiosiomis, turėjai galimybę sužaisti drąsiau. Aštuntfinalyje viena klaida gali lemti rungtynių ir viso pasirodymo baigtį.
Yra dar psichologinis aspektas: kai tu nepralaimi tiek rungtynių, fiksuoji rekordą, tas pasitikėjimas savo jėgomis taip pat aukščiausiame taške. Tai galėjo padaryti „meškos“ paslaugą, neleido tinkamai įvertinti austrų.
Italai temperamentingi ir kaip asmenybės, ir kaip žaidėjai aikštėje, turi savo aukštą ego, viską sudėjus – ir didelį pasitikėjimą savimi, ir nuovargį, ir varžovų pasiaukojimą, išvydome ne pačias geriausias italų rungtynes.
– Kur slypi Italijos rinktinės stiprybės, kur didžiausi šios komandos pranašumai?
– Treneris Roberto Mancini įdiegė visą naują sistemą, kuri turėjo seniai keistis Italijos rinktinėje. Strategas – svarbiausia figūra, kuri įnešė naujų idėjų, naujų vėjų, tikėjimo jaunais žaidėjais, sujungė patyrusių ir jaunų futbolininkų kolektyvą. Pasikeitė tranzicija tarp gynybos ir puolimo, pats žaidimas tapo labiau atakuojantis, griežtesnis, konkretesnis.
Visi šie aspektai atnešė savų vaisių, pradedant nuo R. Mancini, kuris subūrė tikrai gerą kolektyvą, kuriame yra Lorenzo Insigne, Ciro Immobile, Marco Verratti. Šie trys žaidėjai dar 2012 m. žaidė „Serie B“ „Pescara“ ekipoje, laimėjo tas pirmenybes, po įspūdingo sezono M. Verratti perėjo į „Paris Saint Germain“, L. Insigne persikėlė į „Napoli“, C. Immobile taip pat kilo į „Serie A“.
Aplink šį žaidėjų trio suburtas rinktinės branduolis, šalia jų tokie patyrę žaidėjai, kaip Leonardo Bonucci, vartuose – patikimas „A.C. Milan“ vartų sargas 22-ejų Gianluigi Donnarumma, gera pamaina G. Buffonui.
Reikiamu momentu atėjo nauja Italijos karta, vadovaujama gero trenerio, kuris veda komandą nauju keliu ir galime vertinti tą nepralaimėtų rungtynių seriją. Rinktinė turi struktūrą, galimybes ir yra pavyzdys, į kurį galėtų taikytis kitų šalių futbolas.
– Ketvirtfinalyje italų laukia Belgijos barjeras, kuriomis belgų silpnosiomis pusėmis galėtų pasinaudoti Italija?
– Belgija gynybos fazėje žaidžia 5-iais gynėjais. Italija turi neblogus kraštinius gynėjus, kurie turės nemažai laisvo ploto ir aktyviai jungsis į atakas. Italija gali išnaudoti išėjimus per tas zonas, dvigubinti krašto „penktukų“ zonas, sudaryti persvarą du prieš vieną ir taip kurti pavojų prie belgų vartų.
Šiuo metu, kaip matome, FIFA reitinge belgai užima pirmą vietą, demonstruoja tikrai gerą, stabilų futbolą. Laukia įdomus vakaras, kaip matėme aštuntfinalio kovose, sunku kažką prognozuoti. Tokiame etape nelieka aiškių favoritų.
– Kokias ginklais Ispanija sieks įveikti šveicarus?
– Daug kas sako, štai ispanai tik laiko kamuolį ir sunkiai kuria progas prie varžovų vartų. Bet pažiūrėkite, koks dabar futbolas. Visi 11-a žaidėjų ginasi, pusės aikštės plote išsidėsto 21 futbolininkas. Sunku atrasti ir susikurti erdvių, galimybių tiksliems, aštriems perdavimams. Ispanai demonstruoja technišką, kokybišką futbolą.
Mano manymu, jie yra favoritai iš techninės pusės, bet šveicarai turi daugiau noro. Tokie dalykai lemia – noras, darbingumas, aktyvumas. Tai sulygina komandų galimybes, ypač artėjant rungtynėms prie pabaigos ir esant lygiam rezultatui.
Tačiau dabar komados jaus ir nuovargį. Jo fone technika svarbi, nes yra tikimybė, jog mažiau išnaudosi energijos, valdysi žaidimą ir turėsi daugiau galimybių nugalėti.
– Kodėl Vokietijai nesusiklostė čempionatas?
– Asmeniškai, manau taip: kadangi žaidėjai žinojo, jog treneris nebedirbs po šio čempionato, tai galėjo atsiliepti jų psichologijai.
Niekas nenorėjo pralaimėti, tačiau nenoromis, kažkas, kažkur, kažko nepadarė. Nuo čempionato pradžios matėme, jog vokiečiams sunkiai klostėsi pirmenybės, galiausiai jie sumokėjo skaudžia kaina.
Manęs nelabai nustebino vokiečių nesėkmė anglams. Kaip sakiau, žaidėjai žinojo, kad ateityje bus kitas treneris, kažkur, kažko iki galo neatliko, o varžovai buvo geriau pasiruošę šiam čempionatui.
Bet kokiu atveju, vokiečiai išliks labai stiprūs, laukia labai įdomus, naujas etapas.
– Anglijai – idealus kelias finalo link: ketvirtfinalyje – prieš Ukrainą, pusfinalyje lauktų Čekijos ir Danijos laimėtoja. Ar Anglija pribrendo rimtoms pergalėms lemiamose kovose?
– Galbūt. Ne veltui ši šalis daug investavo į futbolą, turi stipriausią čempionatą, kaip matome, tai stiprina ir rinktinę. Ji turi kokybę, tačiau Ukraina, tą išvydome aštuntfinalyje, turi daug energijos ir noro žengti tolyn, įrodyti Europai, jog yra geros formos ir stipri. Ukrainiečių motyvacija bus dar didesnė nei anglų.
– Garsiai nuskambėjo statistika, jog 13 proc. įvarčių pelnyta po tolimų smūgių iš už baudos aikštelės ribų, arba į atrintamąsias pateko komandos, kurios kamuolį kontroliavo vos 36-40 proc. rungtynių laiko, (Švedija, Velsas). Kas jus stebina čempionato metu?
– Mane nustebino tai, kad šiemet yra labai daug nenuspėjamų rungtynių, komandos kovoja iki pat pabaigos, štai, kroatų ir ispanų akistata arba šveicarų ir prancūzų dvikova.
Kokybės atžvilgiu komandos supanašėjo, nebėja labai akivaizdžių favoritų. Tie patys šveicarai, ukrainiečiai, niekas drąsiai negalvojo, jog jie pasieks ketvirtfinalį, bet jie demonstravo charakterį, futbolas patobulėjo visose šalyse. Šiandien skirtumai tarp rinktinių – smulkiose detalėse.
– Ar 24-ių rinktinių čempionatas – pasiteisinęs sprendimas?
– Visiškai taip. Nustebino Turkija. Atrodo, futbolo galimybių šalis, bet nepasirodė pagal savo pajėgumą. Negaliu pasakyti tikslių priežasčių, kodėl jai taip nepasisekė. Turkija turi individualiai stiprių žaidėjų, bet žaidimo organizacine, taktinės sistemos prasme komanda nebuvo stipri.
Futbolininkų meistriškumu abejoti neturėtume, žaidžia pajėgiuose vietos ar užsienio klubuose, kovoja stipriuose Europos čempionatuose, bet kai reikia rinktinei rodyti rezultatus, matai, kad komandai kažko trūksta, dažniausiai komandinių, bazinių dalykų. Labai keista, bet taip yra.
– Minėjote apie anglų investicijas į futbolą, Lietuvos futbolo federacija taip pat nemažas lėšas skiria šalies futbolo akademijoms, kada mes galime tikėtis tų investicijų grąžos ir pretenduoti į Europos čempionato 24-ių rinktinių būrį?
– Priminkite, kas Lietuvoje investuoja į futbolą? Federacija? Bet federacija neaugina žaidėjų, nevaldo akademijų, tuo užsiima klubai. Tai jie turi investuoti ir progresuoti. Jei Lietuvoje ir toliau A lygoje žaisime su daugiau nei 50 proc. užsieniečių, tai mums visada bus sunku kažką nuveikti tarptautinėje arenoje.
Manau, pakanka badyti pirštais vieni į kitus, visi turi suprasti, jog metas kartu dėti žingsnius į priekį, suteikti Lietuvos futbolo žaidėjams kuo daugiau galimybių. Svarbus ne tik jų ugdymas nuo pagrindų, bet ir trenerių tobulėjimas.
Reikia įdėti dar daugiau darbo, ieškoti sprendimų, bet nepasiteisinimų, jog mes vieną dieną atsirastume tarp tų 24-ių komandų.
– Jūs metai laiko esate labai arti Lietuvos futbolo, ar yra tų pozityvių žingsnių?
– Jų yra, bet svarbu nesustoti ir dirbti, žinoti kryptį, žinoti, ką galima padaryti daugiau. Kai dirbti, yra kažkoks rezultatas. Viena federacija nenuves rinktinės į Europos čempionatą, prie kryptingo darbo turi prisidėti ir klubai, ir visa futbolo bendruomenė.
Visos ketvirtfinalio poros:
Liepos 2 d., penktadienis, 19 val. Šveicarija – Ispanija (Sankt Peterburgas)
Liepos 2 d., penktadienis, 22 val. Belgija – Italija (Miunchenas)
Liepos 3 d., šeštadienis, 19 val. Čekija – Danija (Baku)
Liepos 3 d., šeštadienis, 22 val. Ukraina – Anglija (Roma)
