Prieš jį ramios dėl vietos kitame etape, aštuntfinalyje, yra vos trys rinktinės iš 24 dalyvaujančių – tai po dvi pergales iškovojusios ir po 6 taškus sukaupusios Italijos, Nyderlandų ir Belgijos komandos.
Visoms kitoms iki to, kad jos užsitikrintų patekimą į šešiolikos geriausiųjų kompaniją, geriausiu atveju, dar reikia bent taško arba palankių rezultatų kitose rungtynėse.
Taigi kas išplauks į plačiuosius atkrintamųjų varžybų vandenis, o kieno kruizas baigsis jau po pirmų poros Euro 2020 savaičių?
Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kurio vadovavimo laikais lietuviai pasiekė lygiąsias tiek su pasaulio čempionais italais, tiek su vokiečiais, tiek su ispanais, prisipažįsta, kad antrasis pirmenybių turas pakeitė jo nuomonę kai kurių rinktinių atžvilgiu.
„Antras turas buvo visiškai kitoks nei pirmas. Antrame ture panašiai kaip ir pirmame atrodė tik kelios komandos: Italija, Ukraina, dar viena kita, o kitos gal buvo pavargusios ir atrodė daug prasčiau. Taigi dabar bus labai įdomus trečiasis turas, kuris ir turi sudėlioti visus taškus“, – sakė jis.
A. Liubinską nustebino vokiečių, kuriuos jis jau buvo nurašęs, renesansas ir įspūdinga pergalė 4:2 prieš portugalus.
„Jeigu atvirai, apšilimo metu aš galvojau, kad vokiečiai greičiausiai iš grupės neišeis. Bet taip sužaisdami jie parodė, kokia yra komandos klasė ir žaidėjų patirtis“, – pastebėjo jis.
Tuo metu nuobodi Ispanijos tiki-taka 69-erių metų stratego ir toliau neįtikina.
„Ką galiu pasakyti, aš jais labai ir taip netikėjau. Jie tikisi, kad Alvaro Morata turėtų daug įvarčių primušti, bet kiek jis progų neišnaudoja... O kitas dalykas – tas ilgas jų kamuolio valdymas, atėjęs dar nuo „Barcelonos“ laikų. Jis yra betikslis: skersai, atgal, skersai, atgal.
Vietoje to, kad ataka būtų vykdoma staigiai, ji vyksta lėtai ir priešininkai per tą laiką atsitraukia bei susikoncentruoja gintis, tada labai sudėtinga, ką nors padaryti.
Dabar daug ką lemia netikėtumas: įvarčiai krenta po kontratakų, reidų ar kitokių staigių veiksmų. O tas raičiojimas to kamuolio ir jo valdymo procentų rekordo siekimas jokio efekto neduoda. Nelabai tikiu, kad ispanai gali toli nueiti“, – tikino treneris po to, kai „La Furia Roja“ tenkinosi antromis lygiosiomis iš eilės (0:0 su Švedija ir 1:1 su Lenkija).
Vardydamas favoritus A. Liubinskas išskyrė tas komandas, kurios kol kas nebarsto taškų.
„Jeigu nesustos ir dažniau panaudos savo tolimų smūgių arsenalą, daug ką gali italai. Nors ta jų 29-erių nepralaimimų rungtynių iš eilės serija vis tiek kada nors nutrūks. Kad tik taip nenutiktų jiems pačiu netinkamiausiu metu. Juk yra net posakis, kad kiekviena pergalė artina prie pralaimėjimo.
Belgai antrame ture sužaidė gana blankiai, bet jie turi žvaigždžių, kurios padaro rezultatą. Prancūzų, portugalų irgi negali nurašyti. Olandai daug kontroluoja kamuolį, bet gražiau už ispanus žaidžia, aštriau, greičiau“, – komentavo jis.
Paklaustas, kodėl tiek daug įvarčių (jau penki) šiemet krinta į savo vartus, A. Liubinskas kaltę vertę ne tik ant kartais neapdairiai ir neatsakingai pasielgiančių gynėjų, bet ir aplinkybių.
„Manau, čia prisideda ir didelis tempas, ir karštis, ir ta pandemija, kuri neleido komandoms iki galo suderinti savo veiksmų ir gerai pasiruošti čempionatui. Dėl to ir kyla įvairiausių sutrikimų bei nesusipratimų“, – svarstė ekspertas.
Tuo metu pasiteiravus, ar rinktinių skaičiui išaugus iki 24-ių nesmuko Europos čempionato kokybė, sporto meistras užsiminė ir apie liūdną Lietuvos nacionalinės komandos nūdieną.
„Ar ką nors lengvai aplošinėja? Vadinasi, jos paaugo iki to lygio. Aišku, tokia komanda kaip Lietuva neturėtų ten, ką veikti. Šiandieninė mūsų rinktinė tikrai nevertą būti tokiame turnyre. Realiai iki jo mums labai toli.
Susitikome su ispanų jaunimu ir pamatėme, koks mūsų lygis. Tais laikais, kai aš buvau treneris, dabartiniai žaidėjai būtų giliai atsargoje. Mes neturime gerų žaidėjų, individualybių, o tarkime, pora estų net Anglijos „Premier“ lygos klubams atstovauja. Mūsų laukia ilgas kelias, bet jis įmanomas, tiesiog mes kol kas neišnaudojame savo potencialo.
O komandų padidinimas iki 24-ių nebuvo blogas žingsnis. Pažiūrėkite, vengrai ar šiaurės makedonai kovoja, su jais sudėtinga žaisti“, – konstatavo jis.