Ivaną mena net tie, kurie jo laikais nebuvo gimę
Hamburgas neatsitiktinai nuo Hanzos sąjungos laikų – jau 800 metų – vadinamas vartais į pasaulį.
Elbės žiotys – gilios lyg girtuoklio gerklė, ir į Vokietiją plačiu jūriniu keliu įsirėžia apie šimtą kilometrų. Iki pat gigantiško prekybos mazgo Hamburgo, palankią geografinę padėtį pavertusio trečiu pagal dydį uostu visoje Europoje.
Šią vasarą 2 mln. gyventojų turintis didmiestis virto ir vartais, pro kuriuos į Vokietiją plūstelėjo tarptautinis futbolas. Vienais iš dešimties – tiek stadionų priima Senojo žemyno čempionato kovas.
30 metų šiuos vartus žymėjo Lietuvos vėliava, skirta Hamburgo numylėtiniui V. Ivanauskui.
Praėjusią savaitę „Delfi“ čia atliko nedidelį eksperimentą, kuriam pakako vienos senos nuotraukos.
Na, kai kuriais atvejais – ir kelių pagalbinių užuominų. Bet visi gatvėje, traukinyje ar „Volkparkstadion“ arenos tribūnoje užkalbinti hamburgiečiai susidorojo su užduotimi.
Raudonųjų žibintų kvartale Ryperbane įsikūrusiame bare lipniais nuo nudžiūvusio gėrimo suolais, kuriuos dažnai trina šią vietą pamėgę aktyvieji „Hamburg“ sirgaliai, V. Ivanauską atpažino net tie, kurie patys yra jaunesni už jiems rodytą fotografiją.
Šios užeigos barmenui buvo maždaug aštuoneri, kai mama jį nusivedė pažiūrėti „Hamburg“ treniruotės, po kurios berniukas nusifotografavo su V. Ivanausku bei gavo jo autografą.
„Pamenu, tada jis vilkėjo juodą odinį švarką ir atrodė kaip Drago iš filmo „Rocky“ (Rusijos boksininko personažas, kurį suvaidino Dolphas Lundgrenas – „Delfi“). Jis buvo pašėlęs vyrukas. Ir rengėsi, ir atrodė kaip iš akies trauktas rusas. Bet juk jis nėra rusas, tiesa?“ – vaikystės prisiminimais dalinosi vyras.
Tik V. Ivanausko pravardė – pasiskolinta iš Rusijos caro, 16-ame amžiuje garsėjusio nuožmiomis karinėmis kampanijomis ir žiauriu susidorojimu su politiniais konkurentais.
Ji keturiskart geriausią Lietuvos metų futbolininką atlydėjo dar iš Austrijos ir taip prigijo Hamburge, kad yra puikiai prisimenama iki šių dienų.
1993-1997 metais HSV dar vadinamam klubui atstovavęs kaunietis pavergė uostamiesčio biurgerių širdis. Nors kur kas mažiau patiko teisėjams.