D. Sabonis DELFI pasakoja apie pirmąsias dienas rinktinės stovykloje, ambicijas už Atlanto ir žaidybinius elementus, kurių mokėsi iš senų tėčio rungtynių įrašų.
- Pirmoji tavo rinktinės stovykla. Koks jausmas apėmė, kai pravėrei Palangos viešbučio duris?
- Jausmas labai geras, visuomet norėjau būti vyrų rinktinėje ir dabar, kai čia patekau, man labai patinka, viskas yra labai gerai.
- Dabar yra daug kalbama apie sunkiojo krašto puolėjo poziciją ir jos problemas dėl krepšininkų atsisakymo žaisti rinktinėje. Ką tu pats apie tai manai kaip šios pozicijos žaidėjas?
- Tai yra mano vieta, dėl to bandysiu įrodyti treneriui, kad galiu žaisti su vyrais ketvirtoje pozicijoje ir vėliau pamatysime, ką treneris nuspręs. Žinoma, nėra daug žmonių mano pozicijoje, aš vienintelis, kuris esu tikras ketvirtas numeris. Tačiau tai nieko nereiškia, kol gali Mindaugas Kuzminskas ar Jonas Mačiulis žaisti kaip ketvirtas numeris arba Artūras Gudaitis ar Antanas Kavaliauskas, nežinau, kaip treneris nuspręs. Aš čia tik treniruosiuosi ir bandysiu įrodyti treneriui, ko esu vertas.
- Kalbant apie rinktinę, joje yra išsiskirstymas: vyresnė ir jaunesnė karta. Su kuo tu sutari geriausiai?
- Su jaunimu. Geriausiai sutariu su Kuzia (M. Kuzminsku – aut. pas.). Kartu sezoną žaidėme Malagoje ir jis labai man padeda. Prisimename klubo laikus, kai grįžau iš Amerikos ir buvau Ispanijoje, mes su juo jau buvome susitikę, daug būname kartu.
- Neseniai žaidei jaunimo rinktinėje, ar nesijauti pavargęs po praėjusio čempionato?
- Galbūt truputėli pavargęs esu. Žinoma, ten rezultatas buvo toks, koks buvo (7-a vieta – DELFI). Visi norėjome geresnio rezultato, stengėmės ir darėme viską, ką tik galėjome. Bet dabar, kai prisijungiau prie vyrų rinktinės, iš karto atsirado energijos. Labai noriu įrodyti treneriui, kad galiu čia būti.
- Ar labai skiriasi atmosfera jaunimo ir vyrų rinktinėse?
- Žinoma, kad skiriasi. Aš čia esu jaunas, sėdžiu ir visų klausau, man viskas įdomu. Noriu daug ko išmokti iš vyresnių, geresnių žaidėjų.
- Galbūt sulauki pamokų ir iš tėčio? Ar daug pastabų sulauki, kai jis stebi tavo žaidimą?
- Jis daug pastabų man neduoda. Žinoma, kažkiek patarimų gaunu, tačiau tik kelis. Aš žinau tas vietas, kuriose jis galvoja, kad kažką blogai darau ir pats žinau, kad darau blogai.
- Atsakymas į klausimą, koks yra mėgstamiausias tavo krepšininkas ir taip aiškus, ar ne?
- Žinoma, kad tėtis.
- Galbūt žiūri senus įrašus ir mokaisi kažko iš savo tėčio žaidimo?
- Žiūrėjau, kaip jis atlieka perdavimus, man tai labai patiko, taip pat stebėjau, kaip atkovodavo kamuolius. Iš tiesų, man viskas patiko, ką darė tėtis.
- Jūsų šeimoje ne vienas krepšininkas. Kai jūs visi susirenkate žiūrėti rinktinės rungtynių per televizorių, daug emocijų liejasi?
- Žinoma, kad daug emocijų yra, visi mes norime, kad komanda laimėtų, nes visi sergame už Lietuvą. Manau, kad žiūrime rungtynes panašiai, kaip ir visi Lietuvoje.
- Ką tau davė žaidimas už Atlanto?
- Manau, kad dabar yra geresnis mano individualus žaidimas, esu stipresnis, priaugau svorio. Man tai labai patiko.
- Kaip galėtum palyginti atmosferą Ispanijoje ir už Atlanto? Kur tau labiau patiko?
- Ispanijoje žaidžiau nuo mažų dienų, viskas buvo pažįstama iki paskutinių metų, kai rungtyniavau pagrindinėje „Unicaja“ komandoje, ten viskas jau buvo kitaip. Tačiau metai už Atlanto man buvo patys geriausi, man tai labai patiko.
- Kokia tavo, kaip jauno krepšininko, svajonė?
- Svajonė – žaisti NBA lygoje, tačiau taip pat noriu visą laiką žaisti rinktinėje. Kuo daugiau pasieksiu, tuo geriau.
- Ar tu turi žaidėją iš rinktinės, iš kurio daugiausiai mokaisi?
- Daug su juo nekalbu, bet mano pozicijoje žaidžia Paulius Jankūnas. Bandau visko, ko tik galiu, iš jo mokytis, tikiuosi, kad tai man duos daug.
- Tavo palinkėjimas visiems krepšinio sirgaliams, kurie laukia čempionato.
- Palaikykite Lietuvos krepšinio rinktinę ir laukite pergalių.