Sekmadienį pusantrų metų Senojo žemyno krepšiniui vadovaujantis turkas, jo dešinioji ranka Kamilis Novakas ir Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas Jeanas-Pierre'as Siutat žurnalistams pateikė savo nuomonę apie pirmą kartą keturiose valstybėse organizuotas pirmenybes.
„Bet kuri iš 24 komandų šiandien galėjo žaisti finale – tai tik įrodo Europos krepšinio jėgą. Kitas laimėjimas – pagerinti čempionato rungtynių lankomumo, akredituotų žurnalistų rekordai, augantys televizijos transliacijų reitingai“, – džiaugėsi T. Demirelis.
Anot jo, iš viso Rygoje (Latvija), Berlyne (Vokietija), Zagrebe (Kroatija), Monpeljė ir Lilyje (Prancūzija) buvo parduota 630 tūkst. bilietų į pirmenybių rungtynes – kone dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus Slovėnijoje ar 2011 metais Lietuvoje.
Dėl to „FIBA-Europe“ vadovai beveik nebeabejoja, kad 2017-aisiais Europos čempionatą taip pat reikės surengti keliose valstybėse.
„Turbūt vienos šalies paraiškos nebegausime, nes visos linksta į bendradarbiavimo tarp kelių organizatorių variantą“, – teigė T. Demirelis.
„Komunikacija ir koordinacija tarp skirtingų organizacinių komitetų buvo rimtas iššūkis, bet rezultatas – pozityvus. Tai – istorinis žingsnis“, – šių metų pirmenybių sėkme neabejojo ir K. Novakas, einantis „FIBA-Europe“ generalinio sekretoriaus pareigas.
Paraiškas dėl kito žemyno čempionato organizavimo bus galima pradėti teikti spalį, o sprendimą „FIBA-Europe“ valdyba priims gruodžio viduryje.
2017 metų pirmenybės bus paskutinės, vykusios pagal dvejų metų ciklą. Nusileidę centrinės FIBA vadovybės spaudimui, europiečiai sutiko ateityje savo kontinentinį čempionatą rengti kas ketverius metus.
Jei Prancūzijoje finišuojantis turnyras buvo toks sėkmingas, kokia logika jį rengti dvigubai rečiau?
T. Demirelis tvirtino, kad krepšinis lygiuojasi į futbolo pavyzdį. Be to, esą pasirūpinta ir sportininkų sveikata, suteikiant jiems daugiau poilsio vasarą. Kita vertus, nacionalinių žemyno komandų laukia nauja atrankos sistema ir tarptautinių rungtynių langai klubų sezono metu. Jau aišku, kad NBA neišleis savo žaidėjų į atrankos dvikovas, tad jos vyks be pajėgiausių krepšininkų.
Bet ne viena šalis pasistengs suburti stipriausias pajėgas kitais metais, kuomet vyks trys papildomi atrankos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes turnyrai. 18 komandų burtais bus suskirstytos į tris turnyrus, o olimpinius kelialapius pelnys tik jų nugalėtojai.
Anot K. Novako, turnyrų organizatoriai nebus renkami atsižvelgiant į kontinentines zonas: kitaip tariant, teoriškai visi trys turnyrai gali vykti Europoje, bet visi gali būti išdalinti ir kitiems žemynams. Analogiškai ir Europos komandas burtai gali suvesti į vieną kompaniją, bet gali ir išsklaidyti po tris turnyrus.
Senajam žemynui atstovaus penkios komandos, užėmusios 3-7 vietas Europos čempionate. Tačiau bet kuri iš žemiau likusių valstybių taip pat gali patekti į olimpinę atranką, jei įtiks FIBA ir pelnys teisę surengti vieną iš trijų turnyrų.
Jeigu atrankos varžybas organizuos 3-7 vietas išsidalinę prancūzai, serbai, čekai, graikai arba italai, kvietimas į jas automatiškai nukeliaus 8 pozicijoje likusiems latviams. DELFI žiniomis, pastarieji ir patys domisi galimybe rengti turnyrą Rygoje.
Teikti paraiškas dėl olimpinės atrankos varžybų organizavimo europiečiams bus leidžiama nuo ateinančio pirmadienio iki spalio 6 d. Turnyrų šeimininkai paaiškės lapkritį.
Už varžybų organizavimą jiems teks pakloti mažiausiai 1,75 mln. eurų mokestį – netgi didesnį nei už 2017 metų Europos čempionato grupės turnyro priėmimą. DELFI pasiteiravus, ar komercinis principas išties turėtų iškilti virš sportinio, kuomet sprendžiama, kas galės varžytis dėl vietos olimpiadoje, T. Demirelis neturėjo aiškaus atsakymo.
„Už kiekvieną turnyrą – pavyzdžiui, pasaulio čempionatą – taip pat reikia sumokėti FIBA. Tai susiję su pajamų surinkimu ir paskirstymu. Matysime, koks šįkart bus mūsų sprendimo rezultatas. Aš manau, kad mes taip tik padidinome šansus daliai komandų, kurioms nepasisekė žemyno čempionate, kurioms galbūt sutrukdė traumos ar panašiai. Suteikėme joms antrą progą“, – dėstė turkas, kurio tėvynainiai dabar taip pat turės galimybę pretenduoti į olimpinės atrankos turnyro organizavimą.
„Pinigai yra tik vienas kriterijus, bet jų tikrai yra ir daugiau. Pavyzdžiui, infrastruktūra, arena ir taip toliau. Yra visa kandidatavimo procedūra, kurią turės atlikti potencialūs šeimininkai“, – paskubėjo pridurti K. Novakas.
– 1,75 mln. eurų yra įvardijamas kaip minimalus mokestis už atrankos turnyrą. Vadinasi, gali vykti aukcionas, kuriame laimės pasiūlęs daugiausiai? – DELFI paklausė „FIBA-Europe“ generalinio sekretoriaus
– Tai – bazinė suma, ją galima padidinti. Tačiau, kaip ir sakiau, renkantis šeimininkus lemia daug dalykų. Padėjęs ant stalo lagaminą su milijonais eurų, bet neturėdamas tinkamos arenos ar viešbučių, teisės rengti turnyrą negausi. Pinigai nėra vienintelė sąlyga. Be to, kalbame ne tik apie galimybes patekti į olimpiadą, bet ir krepšinio populiarinimą. Įvertinti reikia daug dalykų. Žinau, kad daug federacijų domisi šiais turnyrais. Žinau, kad ir jūs girdėjote pokalbių koridoriuose. Manau, priimsime geriausią sprendimą.
– Kokio dydžio mokestį reikės sumokėti už teisę rengti 2017 metų Europos čempionatą?
– Nemanau, kad reikėtų gilintis į detales, bet, pavyzdžiui, vienos grupės varžybos šaliai kainuotų 1,4 mln. eurų. Pasikartosiu, kad ir šiuo atveju kandidatūras vertinsime ne tik pagal finansinį, bet ir pagal kitus kriterijus. Mums svarbiausia, kad žaidėjai turėtų idealias sąlygas.
– T. Demirelis šiandien patvirtino, kad dėl karo šalies rytuose 2015 metų pirmenybių atsisakiusi Ukraina neturės jokios pirmumo teisės renkantis kito čempionato šeimininkus. Ar „FIBA-Europe“ bent grąžins ukrainiečiams dalį mokesčio, kurią jie jau buvo pervedę?
– Tai – teisinis klausimas. Iš savo pusės, mes dalį įsipareigojimų Ukrainai, už kuriuos ir yra sumokamas mokestis, jau įvykdėme, pavyzdžiui, vedėme reklamos kampanijas. Bet savo žodį turės pasakyti teisininkai.