Tam, kad įveiktų D grupės autsaiderius estus, Jono Kazlausko auklėtiniams prireikė desperatiško Jono Mačiulio metimo pačioje dvikovos pabaigoje.
Rezultatu 64:62 išstenėta pergalė lietuvius pakylėjo tik turnyro lentelėje, kurioje nebereikia būgštauti dėl vietos aštuntfinalyje.
„Daugelis tikėjosi iš rinktinės sveiko pykčio, noro reabilituotis. Deja. Estai niekuo nenustebino, bet padarė, ką galėjo, arba šiek tiek daugiau. Mūsų komanda turėjo momentų, kai galėjo pabėgti į priekį ir ramiai kontroliuoti įvykius. Bet klaidos, po kurių sekdavo estų greitos atakos, nesusikalbėjimas gynyboje, problemos ginantis nuo žaidimo du prieš du, ir nevaisingas puolimas neleido to padaryti“, – rungtynes apžvelgė T. Stankevičius.
Praėjusiame sezone jis vadovavo „Prienų“ krepšininkams, kurie su daugeliu Estijos rinktinės atstovų susitikdavo BBL arenose. Bet net ir tokio lygio komanda, nepademonstravusi jokių stebuklų prie tritaškio linijos, Lietuvos rinktinei buvo sunkiai įmenama mįslė.
„Estai žaidė, kaip gali, kaip leidžia turima sudėtis: daug žaidimo du prieš du, „pick-and-pop“ derinių (situacija, kuomet užtvarą pastatęs aukštaūgis atšoka prie tritaškio linijos – DELFI). Dar gerai, kad jie vakar prametė nemažai tritaškių (5/21 – DELFI). Jeigu būtų pataikę geriau, problemos būtų didesnės“, – pastebėjo T. Stankevičius.
41-erių specialistas bėdų įžvelgia tiek Lietuvos rinktinės psichologinėje būsenoje, tiek neveikiančiame žaidimo plane.
„Pradėjome rungtynes žaisdami per didelius žmones: „centravo“ Jonas Mačiulis, Robertas Javtokas. Lyg ir sekėsi, bent jau kelios pirmos atakos. Paskui kažkodėl pradėjome žaisti žaidimą, kurį vadinu „sugalvojau ir mečiau“. Keturi nežino, ką reikia daryti, o vienas su kamuoliu priima nelogišką sprendimą. Ketvirtame kėlinyje vienu metu vėl žaidėme kantriai, surasdami Estijos gynybos spragas. O estai nemėgsta ilgai gintis, anksčiau ar vėliau padaro klaidą. Bet paskui nežinia kodėl vėl įsivėlėme į estišką žaidimą.
Faktas, kad mūsų pataikymo procentas šiai dienai stipriai šlubuoja. Kodėl, sunku pasakyti. Be to, yra antro penketo problema: kai pakyla keli žaidėjai nuo atsarginių suolo, krentame į duobę.
Taip pat vakar pamatėme, kad komandoje atsirado šiokie tokie nesutarimai, pykčiai. Tai rodo, jog komanda psichologiškai nėra pasiruošusi, nėra emociškai stabili. Reikia išsiaiškinti komandos viduje tas problemėles, suprasti, kad žmonės nemažai tikisi“, – analizavo T. Stankevičius.
Jei Lietuvos sirgaliai visada tikisi tik pergalių, rinktinės varžovai, regis, nusiteikę kitaip. Čekijos, su kuria lietuviai galynėsis ketvirtadienį, veteranas Jiri Welschas tiesiai šviesiai pareiškė, kad Lietuvos komanda – silpnesnė nei būdavo įprasta.
Pagrįsdamas savo nuomonę, J. Welschas Lietuvos rinktinėje pasigedo tokių žaidėjų kaip broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Linas Kleiza, Donatas Motiejūnas – krepšininkų, galėjusių gerokai išplėsti pasirinkimų puolime ratą.
„Davėme žinią visiems būsimiems varžovams, kad su mumis galima žaisti, galima mus įveikti, kontroliuoti, sulaužyti. Tai – nemalonu ir negerai. Sprendžiant iš pasisakymų, tai jau jaučia ir čekai“, – pripažino T. Stankevičius.
Lietuva nekantriai laukia žinių apie susirgusio Jono Valančiūno galimybes pasirodyti paskutinėse grupės rungtynėse, bet oponentams tai, regis, rūpi mažiau. Štai ir Estijos ekipos vairininkas Tiitas Sokkas po dvikovos užsiminė, kad J. Valančiūno žaidimas jo auklėtiniams galbūt net būtų palengvinęs gyvenimą.
Priešininkai jau išlukšteno nesudėtingą lietuvių puolimą, tad atėjo metas jį keisti?
„Mūsų trenerių darbas paruošti planą, žaidėjų – jį įvykdyti. Jeigu varžovai žino, kaip gintis, kažką keisti reikia. Nesakau, kad dabar galimti imti ir visus derinius pakeisti. Bet permainos reikalingos.
Kol kas žaidimas yra statiškas: norime labai paprastai įvesti kamuolį J. Valančiūnui „ant ūselio“ ir palaukti kamputyje, kol jis pralauš ledus. Šiame čempionate jis pakankamai gerai žaidžia nugara į krepšį, du prieš du ir kovoja dėl atšokusių kamuolių puolime. Bėda ta, kad padvigubinus gynybą prieš Joną, jis nemoka „numesti“ kamuolio komandos draugams. Be to, rungtynėse su belgais problemų buvo ir gynyboje. Kai žaidėme su Latvija, jų nesimatė galbūt vien dėl to, kad latviai, kad ir kaip keista, nieko nepataikė. Jei varžovų gretose yra vidurio puolėjas, galintis įmesti iš toli, nuo žaidimo du prieš du mes nebeapsiginame. Tas pats buvo ir mače su estais“, – tautiečių žaidimą nagrinėjo T. Stankevičius.
Trečiadienio vakarą po rungtynių J. Mačiulis prakalbo apie nuojautas, kurios jam priminė fiasko 2009 metais Lenkijoje vykusiame Europos čempionate. Ar lietuviški vagonai šįkart išties darda panašia kryptimi, ar ją dar galima pakeisti?
Laimėję prieš čekus, lietuviai finišuotų pirmoje D grupės vietoje. Bet jei pralaimėtų, o kitose rungtynėse pergales švęstų Estijos ir Belgijos krepšininkai, Lietuvos komanda nusmuktų į trečią poziciją ir aštuntfinalyje turėtų susikauti su galinga Kroatija.
„Baisokas variantas, bet nemanau, kad jis realizuosis. Tragedija dar neįvyko, žaidimą tikrai dar galima taisyti“, – pesimizmą norėjo išsklaidyti T. Stankevičius.
Primename, kad rungtynės tarp Lietuvos ir Čekijos rinktinių Rygos arenoje prasidės 21.30 val.