Treneris Aleksandras Djordjevičius Serbijos rinktinę gražino į pergalių kelią. Taip galima teigti praėjus vos dvejiems metams nuo jo vadovavimo komandai pradžios. Praėjusiais, A. Djordjevičiui debiutiniais metais, serbai pasaulio čempionate šiek tiek strigę grupės varžybose vėliau aštuntfinalyje nušlavė Graikiją, ketvirtfinalyje - Braziliją, o pusfinalyje patiesė ir Prancūziją.
Sidabro medalius pasaulio čempionate Serbijos rinktinė iškovojo nuo aštuntfinalio žaisdama su jiems „priklijuota“ autsaiderio etikete.
Šiemet serbų statusas pasikeitė. Dėl šios ekipos galimybių laimėti dvejonių buvo tik pirmose Europos čempionato rungtynėse su Ispanija. Prieš dvejus metus Europos čempionate Slovėnijoje ispanai ketvirtfinalyje sutriuškino serbus. Tiesa, tąkart už komandos vairo dar buvo Dušanas Ivkovičius, o Milošas Teodosičius nerungtyniavo.
Permainingose rungtynėse su Ispanija serbai iškovojo pergalę, kuri buvo itin svarbi psichologiniu atžvilgiu. Dar labiau sustiprėjęs pasitikėjimas savimi serbams vėliau leido nugalėti visose likusiose 6 rungtynėse.
Komandą į priekį veda M. Teodosičius ir Nemanja Bjelica. Pirmas vidutiniškai per rungtynes pelno po 12 taškų ir atlieka po 8 rezultatyvius perdavimus. Pagal pastarąjį statistikos elementą, 28-erių metų 195 cm ūgio krepšininkas pirmauja visame čempionate.
N. Bjelica po poros puikių sezonų Stambulo „Fenerbahce“ klube kitą sezoną pradės Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lygos Minesotos „Timberwolves“ komandoje. Europos čempionate 27-erių metų 209 cm ūgio puolėjas pelno po 15 taškų, atkovoja po 7 kamuolius ir atlieka po 3 rezultatyvius perdavimus.
Daugiausiai taškų per rungtynes visame čempionate pelnančių serbų puolimo suvaržymas – viena svarbiausių Lietuvos rinktinės užduočių. Penktadienį Renaldo Seibučio svarbiausios rungtynės pirmenybėse. Būtent jam turėtų būti patikėta M. Teodosičiaus priežiūra.
Su N. Bjelica bent rungtynių pradžioje teks grumtis Pauliui Jankūnui. Tiesa, matant, kaip Jonui Kazlauskui pavyko sustyguoti Lietuvos rinktinės žaidimą rungtyniaujant be tikro ketvirtos pozicijos žaidėjo, neabejotinai išvysime Joną Mačiulį prižiūrintį universalųjį N. Bjelicą.
Vienas iš realių slaptų serbų ginklų kylančių nuo atsarginių suolo yra tolimų metimų meistras Bojanas Bogdanovičius. Šiame čempionate jo pataikymo iš toli procentas nesiekia 30–ies, tačiau visi puikiai žino, jog šio 23-ejų metų 198 cm ūgio krepšininko vizitinė kortelė yra tritaškiai metimai. Jį dengiantiems lietuviams teks paplušėti, norint, jog šios pusfinalio rungtynes nebūtų B. Bogdanovičiaus geriausias pasirodymas pirmenybėse.
Serbai savo ruožtu labiausiai rūpinsis Manto Kalniečio, J. Mačiulio ir Jono Valančiūno gynyba.
M. Kalniečiui teks nuolat vargti siekiant ištrūkti iš Stefano Markovičiaus globos. 195 cm ūgio gynybos specialistas puolime dažniausiai ilsisi ir visas jėgas deda varžovų įžaidėjų „presingui“. Su tokiu vienpusišku ir tik ties asmenine gynyba susikoncentravusiu žaidėju M. Kalniečiui šiame čempionate dar neteko susitikti.
Be to, kad J. Mačiuliui kurį laiką reikės plušėti gynyboje prižiūrint 10 cm aukštesnį N. Bjelicą, lietuviui nuotaiką puolime bandys gadinti vienas geriausiai besiginančių Europos lengvųjų krašto puolėjų Nikola Kaliničius. Būtent gebėjimas stabdyti varžovų lyderius garantavo šiam 23-ejų metų 203 cm ūgio krepšininkui naują kontraktą su Stambulo „Fenerbahce“ klubu. Turkai buvusiai N. Kaliničiaus komandai Belgrado „Cervena Zvezda“ nepagailėjo milijono eurų išpirkos.
N. Kaliničius gali patikimai gintis prieš keturiose skirtingose pozicijose žaidžiančius krepšininkus, tačiau jo skurdokas puolimo arsenalas neleidžia A. Djordjevičiui puolėjo ilgai laikyti aikštėje
Asmeninė Miroslavo Raduljicos ar Ognjeno Kuzmičiaus gynyba prieš J. Valančiūną neturėtų gąsdinti. Abu serbų vidurio puolėjai gera gynyba niekada nepasižymėjo.
A. Djordjevičius neabejotinai bus numatęs planą, kaip apriboti lietuvių „centro“ veiksmus puolime. Iki šiol vykusiose rungtynėse serbai dažnai žaisdavo be tikro vidurio puolėjo, kai aikštėje būdavo Zoranas Ercegas. Pasirodžius šiam 211 cm ūgio krepšininkui Serbija dažniau pasikliaudavo komandine gynyba, o svarbiausia išplėsdavo savo puolimą. Z. Ercego įtraukimas į žaidimą privers J. Valančiūną eikvoti energiją prižiūrint tritaškius 50 procentų taiklumu metantį serbą.
Paskutinį kartą šios dvi rinktinės susitiko Slovėnijoje prieš dvejus metus. Tąkart Europos čempionato pirma dvikova baigėsi lietuvių pralaimėjimu 56:63.