Mėlynasis potyvinis „Stožice“ arenoje užliejo lietuvišką gynybos užtvanką, nusinešdamas su savimi auksines Jono Kazlausko komandos viltis.
Per du kėlinius net 50 taškų į vienos iš geriausiai Europoje besiginančių ekipų krepšį sumetę prancūzai po daugelio metų bandymų įrodė esantys tikri čempionai. Įrodė, jog jų komandoje žaidžia ne tik vienas Tony Parkeris, kuris per pirmas 20 minučių pelnė vos 4 taškus.
Bet klausantis, kaip varžovų sirgaliai plėšia „Marselietę“, apniukę Lietuvos krepšininkų veidai palaipsniui giedrėjo.
Paklaustas, kas tuo metu dėjosi jo ir komandos draugų galvose, M. Pocius akimirkai susimąstė.
„Nuotaika buvo dviprasmiška. Kartu pralaimėti paskutinį mačą. Dėl to tikrai apmaudu. Bet didžiuojuosi vyrais. Nenoriu sakyti, kad iššokome aukščiau bambos, bet padarėme labai didelį darbą“, – pasakojo krepšininkas.
– Prancūzai pirmoje rungtynių pusėje įstabiai tiksliai atakavo krepšį. Tai buvo jų ilgai laukta šlovės valanda ar šlubavo ir Lietuvos gynyba? – paklausėme M. Pociaus
– Taip, jie pataikė puikiai. Bet negalima tikėtis, kad tokia komanda daug prames. Tai – aukščiausio lygio krepšinis. Jie laimėjo pelnytai. Turime pripažinti: šiandien prancūzai buvo geresnė komanda. Sveikinu Prancūziją.
Pirmas kėlinys dar buvo neblogas, bet antrame įvyko lūžis. Kad ir kaip besistengėme, po to tą didelį skirtumą buvo labai sunku panaikinti.
– Net ir uždarius T. Parkerį, prancūzai per 20 minučių pelnė 50 taškų. Toks jų puolimas buvo didelė staigmena?
– Dėl to jie ir yra čempionai. Jegu sustabdėme vieną jų lyderių, krepšys atsirišo kitiems.
– Mačui pasibaigus sustojote į ratą. Padėkojote vieni kitiems?
– Kapitonas tarė kelis žodžius, sakė: kad ir kaip būtų dabar skaudu, vis tiek vieni kitais didžiuojuomės. Nužygiavome tikrai ilgą kelią.
– Ką norėtumėte perduoti tiems tūkstančiams sirgalių, kurie šiandien jus palaikė arenoje?
– Didelį didelį didelį ačiū. Jų palaikymas buvo tikrai jaučiamas. Atsiprašome, kad šios rungtynės taip susiklostė, bet tikiuosi, kad visas turnyras buvo mažytė šventė Lietuvai.