33-ejų metų Matjažas Smodišas, vienas geriausių pastarųjų dešimtmečių Slovėnijos krepšininkų, triskart Eurolygos čempionas, negali paaiškinti, kodėl slovėnai nuolat lieka už apdovanojimų pakylos.
Išskirtinio interviu portalui SportIN.lt metu M.Smodišas, kuris šiemet paskelbė apie karjeros pabaigą, kalbėjo ne tik apie slovėnų galimybes šių metų Europos čempionate, bet ir apie Lietuvos rinktinę, Jono Kazlausko sugebėjimus bei natūralizuotų krepšininkų įtaką žemyno krepšiniui.
- Kaip vertinate Slovėnijos rinktinės žaidimą šiame čempionate?, - SportIN.lt paklausė M.Smodišo.
- Kol kas sekasi gerai. Pirminis tikslas pasiektas, dabar turime prasimušti į ketvirtfinalį. Žaidžiame pilnoje arenoje, visoje šalyje dėl čempionato vyrauja labai pozityvi atmosfera, todėl, manau, kiekvienas Slovėnijoje, kuris yra susijęs su šiuo čempionatu, šiuo metu yra patenkintas.
- Rinktinės tikslas – medaliai?
- Žinoma, tikslas yra laimėti medalius. Norėdamas pasiekti didelį tikslą turi pasiekti keletą mažų. Pirmas etapas įveiktas, dabar turime galvoti apie kovas antrajame etape, vėliau – apie ketvirtfinalį, ir taip eiti žingsnis po žingsnio. Jei šiek tiek pagerinsime žaidimą, kurį demonstravome pirmame etape, manau, turime labai gerus šansus prisikapstyti iki rungtynių, kuriose būtų kovojama dėl medalių.
- Ką būtent Slovėnijos rinktinė turi pagerinti savo žaidime?
- Ypatingai turime pagerinti puolimą prieš zoninę gynybą ir sugebėti kaitalioti žaidimo ritmą. Mes mokame bėgti. Agresyviai apsiginti ir bėgti, bėgti, bėgti. Norime žaisti vien greitomis atakomis. Kai žaidimas sulėtėja, atsiranda problemų. Turime geriau žaisti pozicinėse atakose.
- Slovėnija visad turėjo gerų žaidėjų, ryškių žvaigždžių, bet Europos ir pasaulio čempionatuose taip ir nėra iškovojusi medalio. Kaip tai paaiškintumėte?
- Tai labai sunku paaiškinti. Tiesą sakant, neturiu atsakymo. Buvo daug priežasčių. Kartais geriausi žaidėjai neatvykdavo į rinktinę, kartais būdavo organizacinių problemų, kartais turėdavome kažkokių įsisenėjusių nesutarimų, kai vienas žaidėjas nemėgsta kito, antras – trečio, ir taip toliau. Visuomet mums kažko trūko. Net kai žaidėme Europos čempionato Lenkijoje pusfinalyje, mums kažko labai nedaug trūko. Galbūt ir sėkmės.
- Ar medalis, iškovotas su nacionaline komanda, yra tai, ko labiausiai trūksta ir jūsų asmeninėje trofėjų kolekcijoje?
- Būtų buvę puiku laimėti medalį su nacionaline komanda, bet realybė yra tokia, kokia yra. Turiu vieną medalį iš jaunimo čempionatų, be, žinoma, jo negali lyginti su apdovanojimais, dėl kurių kovoja vyrų rinktinės. Kita vertus, aš esu labai laimingas – turėjau karjerą, apie kurią kažkada net nedrįsau svajoti. O visko laimėti negali, sporte tenka ir pralaimėti.
- Šiame čempionate daug netikėtų rezultatų. Autsaiderėmis laikytos komandos puikiai žaidžia, kai kurios iš jų prasimušė į antrą etapą. Kaip tai paaiškintumėte?
- Tos šalys ilgą laiką lygiavosi į stiprias rinktines. Kaip atskiras žaidėjas lygiuojasi į Eurolygos ir NBA žvaigždes ir viena dieną pasiekia tą lygį, taip ir komandos tobulėja. Tokioms komandoms, kaip Suomija, Ukraina, Latvija, tiesiog reikėjo laiko, ir dabar jos žaidžia labai gerą krepšinį. Tuo pačiu šalys lyderės – Rusija, Ispanija, Vokietija – neturi savo ryškiausių žvaigždžių, ir jos jau nebėra super komandos. Eilinės komandos. Išimk iš Rusijos Andrejų Kirilenką ir Viktorą Chriapą, ir ji tampa eiline komanda. Komandų pajėgumai išsilygino, dėl to ir neturime ryškių favoritų laimėti čempionatą.
- Kaip vertinate natūralizuotų krepšininkų prisijungimą prie rinktinių – reiškinį, kuris tapo kone masiniu? Ar tai naudinga Europos krepšiniui?
- Tai tema, kuria sunku diskutuoti. Kai kurioms komandoms tai į naudą, kai kurioms – ne. Bet apskritai kalbant – tai yra šiuolaikinio krepšinio kultūros dalis. Kiekvienai silpnai ar vidutinio lygio komandai labai reikia gero įžaidėjo, kad galėtų varžytis tokiame lygyje. Tokios yra tendencijos, o vertinti, tai gerai ar blogai Europos krepšiniui – labai sunku.
- 16 ir 24 komandos Europos čempionate: kuris variantas geresnis?
- Manau, dabar (su 24 komandom) daug įdomiau. Dabar netgi stiprioms komandoms reikia ilgesnio suoliuko, kad laimėtų čempionatą. Neužtenka penkių žaidėjų, kurie temptų visą krūvį. Jau reikia 8-10 žaidėjų, kurie galėtų žaisti, o ne retkarčiais pasirodyti aikštelėje. Turnyras dėl to kiek užsitęsia, bet tik įdomiau.
- Esu iš Lietuvos, todėl privalau paklausti apie Lietuvos rinktinę. Kaip vertinate mūsų komandos žaidimą Europos čempionate?
- Lietuva su kiekvienomis rungtynėmis gerina savo žaidimą. Tokios komandos kaip Lietuvą tikrąjį savo veidą ir žaidimo kokybę paprastai pademonstruoja svarbiausiose rungtynėse, kurios dar priešakyje. Tai nugalėtojos mentalitetą turinti komanda, kurią treniruoja labai patyręs treneris. Man yra tekę vienerius metus žaisti Jono Kazlausko komandoje (Maskvos CSKA, - red. past.), ir galiu pasakyti, kad tai treneris, žinantis, kaip pasiekti, kad svarbiausiu metu, šiuo atveju – ketvirtfinalyje, komanda būtų pačios geriausios formos.