S. Kavaliauskas DELFI pasakoja apie įsibėgėjantį treniruočių procesą ir juokelius, kurių neišvengiama net ir sunkiai dirbant.
- Dar viena tavo vasara su Lietuvos krepšinio rinktine. Koks yra darbas su krepšininkais profesionalais?
- Per šiuos metus nedirbau jokiame klube, todėl rinktinės laukimas yra išskirtinis. Čia ateini su visai kitokiomis nuotaikomis, žinai, kad visi yra profesionalai, kurie siekia aukščiausių tikslų. Dirbau su keliomis jaunimo komandomis, su moterų rinktine šiais metais. Nieko neįžeidžiant galiu pasakyti, kad čia niekas nesidžiaugia, jeigu tu užimi aštuntą vietą ir niekas nepasakys: stengėtės, bet viskas ateityje. Ne dėl to, kad čia vien tik stiprūs žaidėjai ir yra didelė tikimybė laimėti, tiesiog visi supranta, kad nėra jokių pasiteisinimų: turi atiduoti 100 procentų savęs tam, kad galėtum pasakyti, kad padarei viską.
Dabar rinktinėje yra jau trečia mano vasara ir tiek Slovėnijoje iškovota antra vieta, tiek pernai ketvirta vieta pasaulio čempionate ne visai tenkino. Viskas yra gerai, rezultatas lyg ir neblogas, bet paskutinės rungtynės abiejuose čempionatuose yra praloštos, todėl viduje išlieka jausmas, kad tu nelaimėjai. Atėjus čia visuomet sieki, kad būtum pirmas.
- Už Atlanto žiniasklaida rašo apie žvaigždžių gyvenimą, kai jie praleidžia treniruotes, dirba nenoriai. Ar Lietuviai yra darbštūs krepšininkai?
- Neturiu jokių priekaištų. Kartais pasišnekame su treneriais, kurie dirba užsienyje, mato daugiau legionierių, žino, kaip vyksta darbas klubiniame krepšinyje, kai reikia visko reikalauti iš žaidėjų. Čia, rinktinėje, gali iš neturėjimo prie ko prikibti kabinėtis tik prie smulkmenų. Visi dirba visa jėga, žinoma, būna, kad kažkas pasako juokelių, bet ne dėl to, kad nenorėtų kažko daryti. Viskas yra aukščiausiame lygyje ir stengiasi visi.
- Rinktinėje dirbate ne pirmus metus. Galbūt galėtumėte palyginti, kuo išskirtinė yra šių metų rinktinė?
- Yra žaidėjų, kurie rinktinėje yra ne pirmus metus dėl to rinktinės pagrindas yra tas pats ir atmosfera išlieka panaši. Visi susirenka siekti bendro tikslo, nėra taip, kad kažkas norėtų pasirodyti. Ateina jaunimas, jie įsijungia nedrąsiai, bet tyliai ir ramiai dirba bei daro viską, nieko negalėčiau išskirti.
- Taigi, rinktinės naujokai yra darbštūs?
- Visi mūsų krepšininkai tokie yra. Galbūt klubuose, kai vyksta sezonas, yra kiek kitaip. Atsiranda momentų, kai žaidėjai jaučia savo kūnus ir save pasaugo. Bet atėję į rinktinę niekas nėra 100 procentų garantuotas dėl vietos galutiniame dvyliktuke, o ten pakliūti nori visi.
- Dalis mūsų rinktinės kandidatų vasarą žaidė už Atlanto. Ar jų pasiruošimas yra kitoks?
- Šiek tiek individualizuojame treniruotes, bet čia yra rinktinė ir to daryti per daug negalime, juk siekiame bendro tikslo. Nėra tiek daug laiko, kad galėtume paruošti skirtingus planus, norime, kad komanda būtų kuo daugiau kartu ir visą sunkų darbą atliktų kartu. Žinoma, tiems, kurie yra žaidę prieš tai, šiek tiek pakoreguojame krūvius, bet stengiamės dirbti kartu.
- Kokia yra tavo kaip trenerio darbotvarkė? Kaip prasideda tavo diena ir kaip ji baigiasi?
- Dabar yra pirmosios dienos, todėl darbotvarkė yra intensyvesnė, nes mano treniruočių būna dvi per dieną. Reikia nuvažiuoti anksčiau į treniruotę, pasiruošti kažkokiems pratimams, tačiau tai yra smagu, o vakare smagu atsigulti į lovą ir žinoti, kad viską padarėme. Kai būna tik krepšinio treniruotės, pravedi apšilimą ir tik stebi viską iš šono, tuomet yra kitaip, bet smagiau yra dirbti, kontroliuoti, padėti.
- Netrukus prasidės draugiškų rungtynių ciklas. Kaip tu stebi rungtynes: ar kaip žiūrovas, ar kaip specialistas, kuris stebi, kaip kas deda kojas, kaip ginasi?
- Dabar žiūriu šiek tiek ramiau nei anksčiau, bet rinktinės rungtynių neįmanoma stebėti vien tik kojų pastatymo atžvilgiu. Žiūri į galutinį rezultatą, kuris yra svarbiausias ypač rinktinėje ir ypač čempionato metu. Visada norisi laimėti, nors kartais pergalė neatspindi įdėtų pastangų. Svarbiausia įdėti visas pastangas, išsikrauti per rungtynes, kad po jų visi būtų pavargę. Kartais žaidėjas sako: taip gerai jaučiuosi, bet pralošėm, geriau būti pavargusiam, bet laimėti.
- Treneris Jonas Kazlauskas minėjo, kad pirmosios draugiškos rungtynės su Australija galbūt yra šiek tiek per anksti ir nesuspėsite įgauti formos. Kaip jūs tai vertinate?
- Forma nėra svarbiausias dalykas, dabar pasiruošiam čempionatui. Draugiškos rungtynės yra dalis treniruočių proceso. Žinoma, galbūt jos yra per anksti, bet jas dėliojasi treneriai ir federacijos, tačiau per daug į jas planuose nekreipiame dėmesio ir žiūrime į tai, kaip į treniruočių procesą.
- Minėjote rinktinės atmosferą, daug laiko praleidžiate su krepšininkais. Galbūt galėtumėte pasakyti, kurie žaidėjai iš rinktinės yra linksmiausi ar pasako daugiausiai juokelių?
- Niekada nemėgstu personalizuoti ir išskirti žaidėjų. Tai yra bendra atmosfera ir tie juokeliai nekeičia esmės, o kartais net tyliausias žaidėjas gali juokingiausią „bajerį“ pasakyti (juokiasi).
- Pabaigai, koks būtų jūsų palinkėjimas sirgaliams, kurie palaiko krepšinio rinktinę?
- Mylėti ją ir toliau ir laukti rungtynių. Palaikymas tikrai yra svarbu. Mes stengiamės ir dirbam tam, kad jiems suteiktume džiaugsmo.