Į kovą su kroatais dėl vietos Europos čempionato finale Lietuvos rinktinė stos penktadienį, 18.45 val. Lietuvos laiku – praėjus vos 19 valandų po įtempto ketvirtfinalio mūšio su Italija.
„Aišku, miego trūko, bet jėgų dabar nebereikia taupyti. Jeigu jau esame čia, reikia eiti iki galo. Svarbiausia – atsigauti fiziškai. Manau, mūsų atsarginių suolelis – ilgesnis nei kroatų, ir tai mums išeis į naudą“, – teigė ketvirtadienį nė minutės nesužaidęs puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius.
„Vakar (ketvirtadienį DELFI) buvo labai įtemptos rungtynės ir psichologiškai, ir fiziškai. Dabar įtampa atslūgo, emocijos jau geresnės, einame kovoti dėl medalių. Pusfinalyje žaisti bus lengviau nei ketvirtfinalyje“, – sakė mače su italais aikštėje taip pat nepasirodęs komandos kapitonas Robertas Javtokas.
Nors spaudė laikas, treneriai spėjo išnagrinėti Kroatijos rungtynių vaizdo įrašus ir penktadienį ryte jau aiškino žaidėjams, kaip gintis nuo varžovų derinių.
„Tai – drausminga, galinga komanda, bet ji nėra neįveikiama. Jei žaisime savo žaidimą, turėsime daug šansų“, – optimistiškai nusiteikęs buvo R. Javtokas.
„Kroatai – trečia komanda čempionate pagal gynybą (neskaitant pirmame etape iškritusių čekų – DELFI). Bet mes esame antroje vietoje. Kroatų stilius kitoks nei italų, jie turi daugiau derinių. Svarbiausia bus apsiginti nuo tokių žaidėjų kaip Bojanas Bogdanovičius, Roko Leni Ukičius, Ante Tomičius“, – varžovų lyderius vardino K. Lavrinovičius.
„Tai – visiškai kitokio stiliaus komanda nei italų, kurie savo žaidimą grindžia dideliu tempu, rizikingais metimais, žaidimu vienas prieš vieną. Kroatijos rinktinė – labiau klasikinė komanda, turinti labai stiprų vidurio puolėją A. Tomičių, krašto puolėjus B. Bogdanovičių ir Krunoslavą Simoną, įžaidėją R. L. Ukičių, kurį labai sėkmingai keičia Dontaye Draperis. Laukia tikrai sunkus uždavinys“, – kalbėjo specialistas.
– Kada po pergalingo ketvirtfinalio nuėjo miegoti žaidėjai ir treneriai? – paklausėme G. Krapiko
– Mūsų medicinos personalas anksčiau antros ar trečios valandos nakties savo darbo nebaigė. Mūsų skautas B. Matkevičius nuėjo miegoti, kai saulė jau ryškiai švietė. Su kroatais šiemet nežaidėme, buvome matę jų rungtynes tik prabėgomis, bet laiko pasiruošti, rodosi, užteko. Svarbiausia, kad vyrai būtų geros nuotaikos, sukauptų paskutinę energiją. Psichologiškai sunkiausias momentas jau praėjo ketvirtfinalyje, o dabar reikėtų pajausti malonumą.
Manau, kad rezervo mes turime, nes ne visi mūsų lyderiai sužaidė geras rungtynes (ketvirtfinalyje – DELFI). Visi matėme, kad tiek Linui Kleizai, tiek Jonui Valančiūnui nelabai sekėsi. Dabar jie turės progą parodyti, kad gali žymiai daugiau.
– Žaidėjai prasitarė, kad prieš ketvirtfinalį komanda kartu kažką žiūrėjo. Galite atskleisti, kas tai buvo?
– Ne. Pasakysiu tiek, kad treneris J. Kazlauskas surado teisingų žodžių. Jis kalbėjo, kad dar nedemonstruojame gero žaidimo, bet vis dėlto daug dirbome ir dabar reikėtų džiaugtis situacija, kurioje atsidūrėme. Turime stiprų ir federacijos, ir Lietuvos sirgalių palaikymą. Reikia atiduoti tas jėgas, kurių, kaip matome, dar yra, ir mėgautis žaidimu nežiūrint į tai, kad kartais kažkas nepavyksta. Palaikydami vienas kitą galime daug pasiekti, ir vakar tai parodėme.
– Kaip jaučiasi virusu užsikrėtęs J. Kazlauskas?
– Na, dabar tai ne taip svarbu, kaip sveiki mūsų žaidėjai. Treneris prie šoninės linijos gali stovėti ir sirguliuodamas. O žaidėjai jau prasirgo truputį anksčiau, dabar energijos jiems netrūksta.