Vokietija: ginkluota iki dantų
Daugelis žaidėjų, prieš dvejus metus bučiavusių pasaulio čempionų trofėjų, tebėra Vokietijos rinktinėje. Nepaisant to, pati komanda pasikeitė. Pirmiausia, joje nebeliko kelių didžiulę įtaką turėjusių asmenybių: dėl metų naštos atsisveikinusių Philippo Lahmo ir Miroslavo Klose. Dešiniame gynybos flange ir puolime atsivėrusių skylių pridengti taip, kad pokyčių niekas nė nepastebėtų, treneriui Joachimui Lowui nepavyko. O ir aikštės viduryje Bastianas Schweinsteigeris nebėra toks dominuojantis, koks buvo geriausiais laikais.
Dėl šių priežasčių vokiečiams iškilo tam tikrų rūpesčių, pavyzdžiui, pereinant iš gynybos į ataką. Tai, kas kadaise buvo gerai suteptas mechanizmas, pavirto į girgždančių detalių rinkinį, ir tai parodė banguotas žaidimas atrankos ir draugiškose varžybose. Dar vieną pavojaus signalą uždegė Marco Reuso trauma. Bet. Vokietijos publika nepanikuoja, nes geriausio spektaklio visada laukia čempionatų finaliniuose etapuose. Dvejonių netrūkdavo ir praeityje, bet penkiuose turnyruose iš eilės „Die Mannschaft“ pasiekė mažiausiai pusfinalį.
Stiprybės
Jų tiek daug, kad lygintis su vokiečiais sunku net, pavyzdžiui, ispanams. Ereliškos kamuolius skirstančio Mesuto Ozilo akys, šuniška progos nuolat tykančio Thomaso Mullerio uoslė, kobriškas netikėtai geliančio Toni Krooso smūgis. Vokietija turi net senamadišką centro puolėją – Stambulo „Bešiktaš“ klube iš nebūties prisikėlusį Mario Gomezą.
Silpnybės
Jei pulti mokančių saugų prie J. Lowo durų rikiuojasi tokia eilė, kaip per vieno vokiško prekybos centro atidarymą Lietuvoje, tai galinčių sėkmingai gintis rezervas – skurdesnis ir kokybės, ir kiekybės aspektais. Taip, Vokietija turi aukščiausio lygio vartininką Manuelį Neuerį, vidurio gynėjus Matsą Hummelsą ir Jerome'ą Boatengą, žaidimo krizę įveikusį atraminį saugą Sami Khedirą. Bet J. Lowui tektų rautis plaukus, jei kuris nors iš jų patirtų traumą.
Lyderis
Atakuojant aikštėje visada bus bent penki žaidėjai, galintis imtis šio vaidmens. Pakelkite nuo suolo tokius atsarginius kaip Julianą Draxlerį, Andre Schurrle ar net 20-metį Leroy Sane – niekas nepasikeis. Lyderio vokiečiams labiau reikės ginantis, ir tai padaryti galėtų J. Boatengas. Per penkerius metus Miuncheno „Bayern“ atstovo karjera nuėjo labai tolimą kelią.
Treneris
Daugelis manė, kad po triumfo planetos pirmenybėse Brazilijoje namuose ne itin mėgiamas J. Lowas paliks pareigas, bet vietoje to buvęs Jurgeno Klinsmanno asistentas pratęsė sutartį iki 2018 metų. Taigi, šįsyk jis galės vairuoti komandos vairą nejausdamas už nugaros tiksinčios bombos.
Realu, kad...
Komanda Prancūzijoje neteks M. Hummelso, futbolą išmainysiančio į filmavimąsi „Trijų muškietininkų“ ekranizacijoje (tam gynėją turėtų paskatinti jo d'artanjaniška barzdelė).
Mažiausiai tikėtina, kad...
Mario Gotze turnyro metu paskelbs apie perėjimą iš „Bayern“ į Josepo Guardiolos treniruojamą „Manchester City“ klubą – 2014 metų pasaulio čempionato finalo pergalingo įvarčio autorius nykte sunyko akyse, kuomet bavarams vadovavo specialistas iš Katalonijos.
Ko jie tikisi?
Tėra du treneriai, laimėję ir pasaulio, ir Europos čempionatą: Helmutas Schonas ir Vicente del Bosque. Liepos 10 d. J. Lowas ketina prisijungti prie šios kompanijos.
Prognozė
Vokiečiai ne kartą kentėjo nuo Italijos ar Ispanijos. Bet šįkart jiems nusimato kaktomuša su pajėgia šeimininkų komanda čempionato pusfinalyje, kuris turėtų tapti paskutinėmis rungtynėmis Vokietijai.
Šiaurės Airija: žemesnių lygų atstovų šuolis aukščiau bambos
Nė viena komanda iš penkto burtų krepšelio dar nebuvo laimėjusi Europos čempionato atrankos grupės, kol to nepadarė Šiaurės Airija. Salyno atstovai į pagrindinį turnyrą pateko pirmą kartą nuo 1986 metų, kuomet dalyvavo pasaulio čempionate Meksikoje.
Michaelas O'Neillas ir jo komanda pribloškė visus. Atrankos varžybose Šiaurės Airija demonstravo stebėtiną stabilumą, dukart pranokdama 2004 metų žemyno čempionus graikus, laimėdama Vengrijoje ir vienintelę nesėkmę patirdama viešėdama Rumunijoje. Viso to pasekmė – debiutas finaliniame Europos pirmenybių etape.
Ką veikti toliau? Kartu su albanais, M. O'Neillo auklėtiniai, kurių dauguma rungtyniauja žemesniuose Anglijos divizionuose, yra pasmerkti absoliučių autsaiderių daliai. Ypač – grupėje, kurioje dar žaidžia Vokietija, Lenkija ir Ukraina. Šiaurės Airija turi ir „Premier“ lygos atstovų: Kyle'ą Lafferty, Jonny Evansą, Steveną Davisą. Bet Prancūzijoje varžybų mastelis bus visai kitoks nei atrankoje.
Stiprybės
Komanda yra kur kas pajėgesnė nei atskiri jos žaidėjai. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, be vienybės, komandinės dvasios ir maksimalios koncentracijos Šiaurės Airija nebūtų nuėjusi taip toli. Turbūt šios savybės nulėmė tai, kad atrankos varžybose ekipai tik du kartus teko vytis savo priešininkus.
Silpnybės
Šiaurės Airijai stinga tiek individualaus meistriškumo, tiek aukščiausio lygio turnyrų patirties. Daugelis žaidėjų Prancūzijoje pirmą kartą susidurs su tokiu monstru kaip Vokietijos rinktinė.
Lyderis
Pasaulio perėjūnas ir pagarsėjęs mergišius – tokių epitetų yra susilaukęs K. Lafferty. Bet jie „Norwich City“ puolėjui, per karjerą dar rungtyniavusiam Italijoje, Škotijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, nesukliudė pelnyti 7 įvarčius per 10 atrankos rungtynių.
Treneris
2011 metais, kuomet Šiaurės Airijos futbolo asociacija nusamdė M. O'Neillą, nedaug rinktinės gerbėjų džiūgavo. Menkai platesniame futbolo pasaulyje žinomas buvęs daugkartinių Airijos čempionų „Shamrock Rovers“ klubo strategas debiutavo dviem pralaimėjimais bendru rezultatu 0:9. Bet nuo to laiko sirgalių nuomonė apsivertė aukštyn kojomis.
Realu, kad...
Prancūzijos stadionams po Šiaurės Airijos komandos rungtynių reikės remonto. Žalių ir baltų aistruolių entuziazmas šiame atrankos cikle buvo toks didžiulis, kad jo neatlaikiusią vieną iš tribūnų Belfasto „Windsor Park“ stadione net teko nugriauti.
Mažiausiai tikėtina, kad...
M. O'Neillas greitai paliks spaudos konferencijų salę, jei tik jo ekipai pavyks nugalėti. Kuomet specialistas buvo apdovanotas BBC metų sporto asmenybės prizu trenerių kategorijoje, savo kalboje jis nusprendė asmeniškai padėkoti kone kiekvienam Šiaurės Airijos gyventojui. Renginio vedėjas Gary Linekeris nutraukė stratego prakalbą, kai šis ėmėsi aptarinėti savo tautiečio aktoriaus Liamo Neesono vaidybą.
Ko jie tikisi
Tęsti stebuklą ir patekti į aštuntfinalį užėmus grupėje trečiąją vietą. Arba bent jau vienoje dvikovoje garbingai pranešti Europai apie Šiaurės Airiją.
Prognozė
Šiaurės Airijai reikia didžiuotis tuo, kas buvo nuveikta iki šios dienos. Laukti dar didesnių staigmenų nebėra prasmės.
Ukraina: susiskaldę šalies vienytojai
Prieš ketverius metus ukrainiečiai kartu su lenkais priėmė Europos čempionato dalyvius, kartu su lenkais iškrito jau po pirmo etapo, o šįkart kartu su lenkais kovos vienoje grupėje. Ir, prisimenant Vokietijos rinktinę, yra didelė tikimybė, kad į atkrintamąsias varžybas pavyks patekti tik vienai iš kaimynių.
Ukrainos komandai ir jos gerbėjams tai atneštų labai reikalingo džiaugsmo ir pasididžiavimo. Galbūt net leistų trumpam užmiršti faktą, kad daugiausiai žaidėjų į rinktinę delegavęs klubas – Donecko „Šachtar“ – dėl šalies rytuose užsitęsusių karo veiksmų rungtyniauja už tūkstančio kilometrų nuo savo tikrųjų namų – Lvove.
Bet ir pačioje Michailo Fomenkos treniruojamoje ekipoje vienybe prieš čempionatą nedvelkė. Pastarojoje Ukrainos flagmanų „Šachtar“ ir Kijevo „Dinamo“ akistatoje kilo masinės muštynės, kuriose vienas kito negailėjo net draugai rinktinėje. O įsiaudrinęs saugas Tarasas Stepanenka pareiškė amžiams nutraukiantis draugystę su nacionalinės komandos žvaigžde Andrejumi Jermolenka. Kumščiais besibaigiant sezonui mojavo ir Dniepropetrovsko „Dnipro“ puolėjas Romanas Zozulija, bet į rinktinę buvo pakviesti visi peštukai.
Stiprybės
Aikštės kraštuose M. Fomenka turi du didžiausius savo kozirius: talentinguosius A. Jarmolenką ir Jevgenijų Konoplianką. Jie abu – ir ryškiausios šios Ukrainos rinktinės žvaigždės.
Silpnybės
Andrejus Piatovas yra nepakeičiamas tiek „Šachtar“, tiek nacionalinės komandos vartuose. Bet 31-erių futbolininkas turbūt neretai pats nori pradingti ant suolo, kuomet iškrečia eilinę žioplystę. A. Piatovas nėra prastas vartininkas, bet grubios jo klaidos tapo chroniška problema.
Lyderis
Ūgis, greitis, įgūdžiai ir mirtinas smūgis – 26-erių A. Jarmolenka tiesiog privalo pasinaudoti savo koziriais, jei nori matyti Ukrainą kitame čempionato etape. O kartu – ir išvysti save veidrodyje, vilkintį nebe jau ankštus „Dinamo“, o kurio nors iš Vakarų Europos grando marškinėlius.
Treneris
Kuomet Ukrainos futbolo federacija ieškojo ilgalaikės pamainos Olegui Blochinui, žiniasklaida žaidė Harry Redknappo ir Sveno-Gorano Erikssono pavardėmis. Bet vietoje jų 2012 metais prie rinktinės vairo stojo M. Fomenka – buvęs SSRS rinktinės ir „Dinamo“ gynėjas, treniravęs tiek Ukrainos komandų, kad turbūt nė pats nepajėgtų suskaičiuoti. Dabar 67-erių specialisto karjeroje pagaliau atėjo stabilumo periodas.
Realu, kad...
UEFA laiko kumščius, kad Ukrainos ir Rusijos keliai Prancūzijoje nesusikryžiuotų. Bet teoriškai įmanoma, jog tai įvyks jau aštuntfinalyje. Tokiu atveju politinės įtampos išvengti nebūtų jokių galimybių.
Mažiausiai tikėtina, kad...
Kaimynų draugystė įgaus kokį nors apčiuopiamą pavidalą. Rungtynės tarp Ukrainos ir Lenkijos abiems komandoms gali būti lemiamos.
Ko jie tikisi
Saugaus kelio į aštuntfinalį, kur lauktų pasimatymas su Rumunija arba Šveicarija. O tuomet – ir žingsnio tarp aštuonių stipriausių žemyno komandų.
Prognozė
Ukrainos likimas priklausys nuo dvikovos su lenkais, kurioje M. Fomenkos auklėtiniai vargu ar bus favoritai. Iškopti iš grupės jie galėtų ir kaip viena geriausių trečias vietas užėmusių ekipų, bet tuomet aštuntfinalyje veikiausiai lauktų priešininkas, kurį įveikti jau būtų ne ukrainiečių jėgoms.
Lenkija: įvarčių uraganas
33 įvarčiai per 10 rungtynių. Lenkijos rinktinė buvo pati rezultatyviausia atrankoje į Europos čempionatą. Kaip galėtų būti kitaip, jei joje žaidžia ir pats rezultatyviausias kvalifikacijos futbolininkas – 13 įvarčių pelnęs Robertas Lewandowskis. Greta jo pridėkime 6 kartus pasižymėjusį ir 7 rezultatyvius perdavimus (vėlgi, daugiausiai tarp visų atrankos varžybose dalyvavusių žaidėjų) atlikusį Arkadiuszą Miliką, ir gausime sprogimą varžovų baudos aikštelėje.
Bet paskutinėje repeticijoje prieš kelionę į Prancūziją – draugiškame mače su Lietuva – R. Lewandowskis sėdėjo ant suolo, ir lenkai įmušti nesugebėjo – rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis. Tiesa, treneris Adamas Nawalka pasinaudojo proga paskutinį kartą eksperimentuoti sudėtimi.
Pastarojoje pasirinkimų lenkų strategas turi pakankamai, nors ir ne visi starto vienuolikės žaidėjai atitinka tokių futbolininkų kaip Jakubas Blaszczykowskis, Lukaszas Piszczekas ar po sunkios traumos laiku spėjęs pasveikti Grzegorzas Krychowiakas. Bet jėgų Lenkija turi pakankamai, kad prikrėstų labai nemalonių pokštų favoritams, pavyzdžiui, Vokietijos rinktinei, kurią atrankos varžybose namuose įveikė 2:0.
Stiprybės
R. Lewandowskis ir A. Milikas jau įrodė galintys sukelti įvarčių uraganą. Puolimas neabejotinai yra stiprioji šios A. Nawalkos komandos pusė.
Silpnybės
Lenkai mėgsta atakuoti, bet patys savoje aikštės pusėje taip pat yra pažeidžiami. A. Nawalkos rūpestį dėl gynybos kiek sušvelnina tik tai, kad treneris visada gali rinktis iš dviejų aukšto lygio vartininkų: Lukaszo Fabianskio ir Wojciecho Szczesny.
Lyderis
R. Lewandowskis pavojingas ne tik Gibraltaro ar Gruzijos ekipoms, kurias skriaudė atrankoje, bet ir komandos draugams iš „Bayern“ klubo Vokietijos rinktinėje. 27-erių puolėjas rezultatyviausių visų laikų Lenkijos nacionalinės komandos futbolininkų sąraše užima penktą vietą (34 įvarčiai) ir Prancūzijoje gali pakilti laipteliu aukštyn. Tam reikėtų fantastiško pasirodymo – mažiausiai penkių taiklių smūgių. Bet atmesti tokios galimybės nederėtų, nes ir visa Lenkijos rinktinė dabar solidesnė nei prieš ketverius metus, kuomet nesėkmingai gynė namų sienas.
Treneris
Buvęs Lenkijos rinktinės saugas A. Nawalka pats žaidė 1978 metų pasaulio čempionato finaliniame etape ir buvo išrinktas į simbolinę jo vienuolikę. 58-erių specialistas dabar stengiasi geresniais paversti savo auklėtinius. Pirmiausia jis giriamas už atmosferą komandos rūbinėje, kurioje pasistengė išsklaidyti bet kokius nesutarimus.
Realu, kad...
J. Lowo lauks bemiegė naktis prieš Lenkijos ir Vokietijos kaktomušą „Stade de France“ stadione. Atrankos varžybose šios komandos tarpusavio susitikimuose pasidalino po pergale.
Mažiausiai tikėtina, kad...
Turnyre nepraleis nė įvarčio. Neskaičiuojant jau minėtos pergalės prieš Vokietiją 2:0, atrankos cikle lenkai apsiginti sugebėjo tik nuo Gibraltaro ir Gruzijos atakų.
Ko jie tikisi
Tauta nori iš naujo patirti 1974 ir 1982 metų pasaulio čempionatų euforiją – tuomet Lenkija dusyk iškovojo bronzą.
Prognozė
Pastaruoju metu lenkų tvarkaraštis čempionatų finaliniuose etapuose atrodydavo taip: „atidarymo rungtynės“, „lemiamos rungtynės“, „rungtynės dėl garbės“. Šįkart grafiką papildys aštuntfinalis.
C grupės varžybų tvarkaraštis
Birželio 12 d. Lenkija – Šiaurės Airija, Vokietija – Ukraina;
Birželio 16 d. Ukraina – Šiaurės Airija, Vokietija – Lenkija;
Birželio 21 d. Šiaurės Airija – Vokietija, Ukraina – Lenkija.
Sužinoti, kas futbolo aistruolių laukia A grupėje, galite čia, o paskaityti apie B grupės intrigas – čia.