Ketvirtfinalyje Portugalija sužaidė 1:1 su Lenkija ir 5:3 nugalėjo ją baudiniais, Velsas 3:1 panoko Belgiją, Vokietijos ir Italijos rungtynės taip pat baigėsi lygiosiomis 1:1, o baudinius geriau mušė vokiečiai 6:5, Prancūzija 5:2 nušlavė Islandiją.
„Pastebėjau tokią tendenciją, kad dvejų rungtynių iš eilės nė viena komanda gerai nesužaidė. Prieš tai belgai vengrus sutriuškino be galo lengvai, o per susitikimą su Velsu jau jų žaidimas tiks pat nebuvo. Tas pats su italais. Su ispanais jie sužaidė labai ryškiai, su vokiečiais kartelę nuleido. Nebent vokiečiai to svyravimo taip labai nepatiria – pastoviai rodo gerą žaidimą, tik aišku ir jiems ne viskas sekasi“, – apie Europos pirmenybes kalbėjo Kęstutis Latoža.
K. Latoža sužaidė daugiausia rungtynių sovietmečio Vilniaus „Žalgiryje“. Ne kartą buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Vėliau jis treniravo įvairias komandas, tarp jų ir „Žalgirį“. 1998-1999 metais buvo šalies rinktinės vyriausiasis treneris.
Apie nustebinusias komandas
„Apskritai čempionate ne tik mane, bet, manau, ir visus nustebino islandų pasirodymas. O kalbant apie ketvirtfinalį, tai netikėtumas buvo belgų pralaimėjimas. Prieš čempionatą juk belgus visi buvo įrašę į favoritų gretas ir netgi į pretendentus žaisti finale. O aš kažkada pastebėjau, kad gali jiems pritrūkti vidurio gynėjo, traumuotojo Vincento Kompany. Ir kaip mačiau ketvirtfinalyje, valai kaip tik ir rado tą belgų silpnąją vietą ir įmušė antrą įvartį, kuris buvo praktiškai lemiamas.“
Apie naujus vardus
„Dauguma Velso žaidėjų nėra tokie žinomi, tokie garsūs. Galbūt Samas Vokesas vienas tų naujųjų vardų. Atsiskleidė lenkas Arkadiuszas Milikas. Daugiau nei naujų vardų, galėčiau įvardinti tų, kurie nuvylė, nors gal turėjo tapti atradimais. Vien pas belgus tokių pilna: Axelis Witselis, Romelu Lukaku, Kevinas de Bruyne. Taip pat anglas Harry Kane‘as, kuris užsiėmė galbūt ne tuo, kuo jam derėtų – kėlė kampinius, kai jam mušti įvarčius per juos priklauso, taip pat – Raheemas Sterlingas, Danielas Sturridge'as, kurie neparodė tokio žaidimo, ko iš jų tikėtasi.“
Apie artėjančius pusfinalius
Portugalija – Velsas
„Turbūt tai yra panašaus pajėgumo komandos. Jeigu žiūrėtume, kokiuose klubuose žaidžia jų futbolininkai, galbūt portugalai turi šiokį tokį pranašumą. Kita vertus, Velsas tai kompensuoja kitkuo. Gal jo žaidėjai iš mažiau apmokami, ne taip vertinami, bet jei jie ir toliau žais taip, kaip iki šiol žaidė, sunku pasakyti, kuo baigsis tos rungtynės. Islandų pralaimėjimą prancūzams aš jau šiek tiek nujaučiau, kadangi žaidėjų pajėgumas ir jų nuovargis neleidžia jiems iššokti tiek aukščiau bambos, negu jie jau yra iššokę. O Velso futbolininkų atkaklumas kol kas rodo stebuklus.“
Prancūzija – Vokietija
„Prancūzai porą rungtynių laimėjo paskutinėmis minutėmis. Ir kas man krito į akį, kad nepaisant rezultato, jie nesiblaško, o laikosi iš anksto apsirinktos taktikos. Sugeba nepradėti skubėti svylant padams. Tokia Prancūzija – didelė jėga.
Vieną išankstinį finalą aš sau anksčiau pasižymėjau: Vokietija – Italija. Dabar teks žiūrėti antrą išankstinį finalą: Vokietija – Prancūzija. Iš ties tai faktiškai tolygu finalui. Tikrai šį mačą galima taip vertinti.
Kuo toliau, tuo dažniau rungtynės baigiasi lygiosiomis ir viską lemia baudinių serija. Tikrai nenustebsiu, jei taip bus ir šiose rungtynėse.“