Prancūzija: išmušė jos valanda
Prancūzija – tai šalis, kuriai futbolo istorija žaidžiant namuose yra itin palanki. Prancūzai laimėjo du iš trijų po II-ojo pasaulinio karo jų šalyje rengtų elitinių tarptautinių futbolo turnyrų – 1984-ųjų Europos pirmenybes ir 1998-ųjų pasaulio čempionatą. Šiemet į galutinę pergalę šeimininkai vilčių taip pat deda labai daug.
Atjauninta komanda, vadovaujama 1998-ųjų pasaulio čempiono Didier Deschampso, sau kelia labai rimtą iššūkį, o praktiškai vieninteliu šaukštu medaus statinėje artėjant turnyrui tapo nemaloniai pagarsėjęs sekso ir reketavimo skandalas, į kurį įsivėlė Karimas Benzema ir Mathieu Valbuena. Galutinis verdiktas yra toks, kad šių vyrukų rinktinėje nėra, tačiau prancūzai ir taip turi labai įvairiapusę sudėtį, galinčią kompensuoti šių abiejų talentų netektį.
Kokį pasirinkimą turi D. Deschampsas, galima vertinti vien pagal tai, kad šią vasarą į galutinę komandos sudėtį nepateko tokie žaidėjai kaip Alexandre‘as Lacazette, Geoffrey Kondogbia ar Hatemas Ben Arfa. Rinktinės branduolys formuojamas apie naujus ir pasaulyje jau ryškiai sužibėjusius lyderius – Paulį Pogba, Antoine‘ą Griezmanną ar Blaise‘ą Matuidi.
Stiprybės
Galimybių rotuoti sudėtį D. Deschampsas turi labai daug, ypač kalbant apie atakų užbaigimą. Šiuo metu Europos čempionate būtų sunku atrasti kitą komandą, kurios puolimo grandis atrodytų pavojingiau nei Prancūzijos rinktinės.
Silpnybės
Problema gali būti tik tai, kad pastaruoju metu prancūzams trūko išbandymų ugnimi. Kai kitos komandos žaidė kvalifikaciniame etape, D. Deschampso auklėtiniams teko tenkintis kontrolinėmis rungtynėmis – šeimininkai į varžybas pateko be konkurencijos. Dauguma kontrolinių mačų buvo laimėti, o išskirti galima tik kluptelėjimą 0:2 žaidžiant Londone su Anglijos rinktine. Tačiau ir ši nesėkmė paaiškinama – komanda dar nebuvo spėjusi atsigauti po tragiškų teroro išpuolių šalies sostinėje Paryžiuje lapkričio mėnesį.
Gynybos grandyje trūks dėl traumos iš rikiuotės iškritusio Raphaelio Varane‘o, tačiau šioje grandyje prancūzai tikrai turi nemažai patyrusių žaidėjų. Kol kas nelengva prognozuoti, kaip su savo užduotimis susidoros vartų sargas Hugo Llorisas – jeigu prancūzai nori pakartoti kažką panašaus, ką 2014-ųjų planetos pirmenybėse padarė Vokietijos rinktinė, H. Llorisui bus būtina sekti Manuelio Neurio pavyzdžiu: tapti nepramušamu.
Lyderis
Paulis Pogba. Galima prognozuoti, kad tai bus P. Pogbos turnyras. 23-ejų metų Turino „Juventus“ saugas jau negali skųstis patirties stoka ir turi visas – tiek psichologines, tiek technines savybes, galinčias daryti lemiamą įtaką komandos žaidimui ir atakoms.
Treneris
Didier Deschampsas. 1998-ųjų pasaulio čempionas komandoje yra tam, kad futbolininkus ir visą šalį priverstų pamiršti ankstesnių metų nuopuolius. Tai treneris jau pademonstravo į sudėtį
įtraukdamas anksčiau nurašytą Dimitri Payetą. Svarbiausia D. Deschampso užduotis – padėti atlaikyti komandai psichologinį spaudimą, kurį ji jaus nuo pirmosios čempionato akimirkos.
Realu, kad...
Prancūzijos rinktinėje gali būti nemažai vidinių nesutarimų. Streikuoti šalyje mėgsta visi, o futbolininkai – ne išimtis. Nors komandos sudėtis atnaujinta, puikiu vidiniu klimatu ji nepasižymėjo beveik niekada. Laukia arši kova dėl vietos starto sudėtyje, milžiniškas televizijos ir žiniasklaidos dėmesys, kurį atlaikyti komandai nebus lengva. Nors sudėtyje nebėra Francko Ribery ir Samiro Nasri, vyrukų „su charakteriu“ prancūzai nestokojo niekada. Tad vienintelis pavojus šioje A grupėje šeimininkams yra jie patys: bent jau aikštėje Prancūzija turi stengtis būti darni kaip 1998-ųjų Zinedine'o Zidane'o komanda, o ne susipešti tarpusavyje kaip 2010-aisiais Raymondo Domenecho treniruoti priešgynos.
Mažiausiai tikėtina, kad...
Kameroms nukrypus į atsarginių suolą, ant jo sėdintys žaidėjai reaguos šypsenomis ir iškeltais į viršų nykščiais. Prancūzams šis čempionatas – ne juokų žaidimas, o galimybė dar kartą įrašyti savo šalies vardą į futbolo istorijos metraščius.
Ko jie tikisi?
Pergalingo maršo Eliziejaus laukuose ir pasaulinio pripažinimo: planetoje pradeda dominuoti nauja futbolo nacija – Prancūzija.
Prognozė
Prancūzija – reali kandidatė triumfuoti čempionate ir kelti į viršų čempionų taurę. Jeigu iki pat viršūnės nužygiuoti ir nepavyks, tai bus turnyras, kuriame prancūzai subrandins komandą 2018-ųjų pasaulio ir 2020-ųjų Europos čempionatams.
Rumunija: be žvaigždžių, bet pavojinga
Rumunijos rinktinė Europos čempionate dalyvauja tik ketvirtąjį kartą. Per visą istoriją rumunai pirmenybėse sužaidė 13 rungtynių, iš kurių laimėjo vos sykį – 2000-aisiais sensacingai nugalėjo Angliją. Nepaisant to, kad sudėtyje nėra garsių pavardžių ir pirmo ryškumo žvaigždžių, „Tricolorii“ vadinama komanda yra pasirengusi nesugadinti ūpo futbolo futbolo ritmu pastaruoju metu jau pradėjusiems gyventi Rumunijos aistruoliams. Žinoma, lengva nebus.
Stiprybės
Ši komanda stipri savo vienybe. Kaip ir minėta, itin ryškių žvaigždžių rumunai neturi – nepakeičiamų futbolininkų komandoje nėra, tačiau vieningumas, techniškumas, patikima gynyba ir patyrusio trenerio Anghelo Iordanescu nurodymai duoda vaisių. Pažymėtina, kad per visą atrankos turnyrą rumunai į savo vartus praleido vos 2 įvarčius.
Silpnybės
Komanda susiduria su problemomis, kuomet varžovai ima taikyti aktyvų spaudimą visoje aikštėje. Tuomet atsiveria akivaizdus meistriškumo trūkumas saugų linijos žaidime, o kovojant su tokiomis varžovėmis kaip Prancūzija ir Šveicarija tai gali tapti lemiamu faktoriumi.
Lyderis
Nicolae Stanciu. Panašu, kad ilgos šalies rinktinės lyderio paieškos yra baigtos. Judrus ir protingas 23-ejų metų Bukarešto „Steaua“ puolėjas, galintis žaisti ir saugo pozicijoje, dar neseniai išaugo iš jaunimo rinktinės marškinėlių, tačiau būtent jis yra vienas iš kelių Rumunijos rinktinės žaidėjų, kurių pavardes po čempionato turėtų įsiminti ir kitų šalių futbolo aistruoliai. Būtent N. Stanciu įmušė pergalingą įvartį ir per kontrolines rungtynes su Lietuvos rinktine.
Treneris
Anghelas Iordanescu. Į rinktinę šis futbolo specialistas sugrįžo 2014-aisiais, prabėgus aštuoneriems metams po pasitraukimo į politiką. Dabar treneriui 66-eri, tačiau pirmuoju savo
rimtu pasiekimu su šalies nacionaline komanda jis galėjo didžiuotis dar 1994-aisiais, kai pasaulio čempionate JAV komandą atvedė į aštuntuką. Komandos vairą jis perėmė iš posto pasitraukus Victorui Piturcai.
Realu, kad...
Čempionato atidarymo rungtynėse rumunai gerokai patampys nervus šeimininkams prancūzams. Startiniai turnyro mačai favoritams neretai būna sudėtingi, todėl Rumunijos rinktinė turi galimybę varžybas pradėti su trenksmu.
Mažiausiai tikėtina, kad...
Tiek per šį čempionatą, tiek artimiausiais metais rumunai turės naują „įvarčių mašiną“ ir apskritai bus rezultatyvi komanda. Iš dabartinės sudėties daugiausia kartų – 11 – yra pasižymėjęs 26-erių Gabrielis Torje. Galima tik palyginti – legendiniai rumunų žaidėjai Georghe Hagi ir Adrianas Mutu per savo karjeras rinktinėje yra pelnę atitinkamai 35 ir 33 įvarčius.
Ko jie tikisi?
Pergalių prieš Albaniją ir Šveicariją – jos komandai leistų iškopti iš grupės į kitą etapą.
Prognozė
Rumunija finišuos trečioje grupės pozicijoje ir iškops į aštuntfinalį, tačiau šis barjeras A. Iordanescu auklėtiniams bus per aukštas.
Albanija: juodasis arkliukas su erelio sparnais
Albanijos rinktinė debiutuoja Europos čempionate dėka trijų taškų, kurie komandai buvo įskaityti po rezonansinio „drono incidento“ ir Tarptautinio sporto arbitražo teismo įsikišimo. Albanams buvo įskaityta pergalė 3:0 prieš Serbijos rinktinę, kuri atsisakė peržaisti riaušėmis Belgrade pasibaigusį mačą.
Nors albanai į čempionatą žengė kontroversiškai, palikdami už borto skriaudos niekad nepamiršiančius serbus, iš anksto nurašyti šios komandos nereikėtų. Žaisdami kompaktišką ir drausmingą futbolą albanai atrankos varžybose nepraleido nė vieno įvarčio (!) žaisdami svečiuose ir netgi sugebėjo varžovų teritorijoje sensacingai parblokšti Portugaliją.
Stiprybės
„Ereliais“ vadinama komanda, kurioje sunku išskirti individualybes, į priekį gali žengti tik palaikoma komandinės dvasios. Dar sykį verta išskirti sėkmingo žaidimo išvykose faktorių – tai albanams gali padėti ir Europos čempionate.
Silpnybės
Visų pirma, tai patirties stoka tokio lygio varžybose. Visų antra, meistriškumo stoka. Įsivaizduoti Prancūziją įveikiančius albanus praktiškai neįmanoma.
Lyderis
Elseidas Hysajus. Persikėlęs į „Napoli“ komandą už 5 mln. eurų, praėjusią vasarą gynėjas E. Hysajus tapo antru brangiausiu visų laikų albanų futbolininku po puolėjo Loriko Cana. Jeigu komanda prasibraus į kitą etapą, tai bus neabejotinas E. Hysajaus veiksmų savoje aikštės pusėje nuopelnas.
Treneris
Gianni De Biasi. Ramus ir išlaikytas buvęs profesionalus futbolininkas iš Italijos tiesiog įsimylėjo Albaniją, kuri jam tapo antrąja tėvyne. Ilgus metus G. De Biasi dirbo įvairiose Italijos komandose ir jau yra spėjęs tapti sensacingo pasiekimo autoriumi – 2000-aisiais į „Serie A“ lygą jis išvedė kuklią „Modena“ komandą. Albanija su Prancūzija tarpusavyje susikaus G. De Biasi 60-mečio išvakarėse.
Realu, kad...
Albanija bus ta komanda, kuri dažniausiai girdės varžovus giedant jos nacionalinį himną. Šveicarija yra pirmoji Albanijos varžovė Europos čempionate, o Valonas Behrami, Granitas Xhaka, Xherdanas Shaqiri bei dar keli varžovų žaidėjai turi albaniškų šaknų.
Mažiausiai tikėtina, kad...
„Tiki-taka“ stilius taps albanų keliu į pergales. Tai tiesiog ne tokia komanda.
Ko jie tikisi?
Jau vien tai, ką jie padarė, yra prilygintina žygdarbiui. Patekimas į atkrintamąsias varžybas, netgi iš trečiosios pozicijos, būtų geriausias sportinis pasiekimas Albanijos istorijoje.
Prognozė
Nors perspektyvos ir nėra vertinamos itin pozityviai, albanai realiai gali surinkti keturis taškus per rungtynes su Šveicarija ir Rumunija. O surinkus keturis taškus... galima patekti į antrąjį etapą
Šveicarija: galvos skausmas favoritams
Šveicarija užėmė antrąją vietą kvalifikacijos grupėje po Anglijos rinktinės ir abu sykius pamokė Lietuvos futbolininkus. Namie Igorio Pankratjevo auklėtinius šveicarai sutrypė 4:0, o atvykę į Lietuvą laimėjo po atkaklios kovos – 2:1.
Nors niekada nėra laikomi aiškiais favoritais, šveicarai jau ne vienus metus yra elitinių Europos komandų tarpe. Tai įrodo ir 2014-ųjų pasaulio čempionatas, kuriame šveicarai aštuntfinalyje gerokai patampė nervus vėliau vicečempionais tapusiems argentiniečiams – pralaimėjo jiems tik po pratęsimo. Ilgus metus šveicarų problema buvo rezultatyvumas. Pastaruoju metu ši komanda muša gerokai dažniau, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Stiprybės
Visų pirma, patirtis. Daugelis iš pagrindinės šveicarų sudėties žaidėjų rungtyniauja elitinėse Europos lygose – Anglijoje, Vokietijoje ar Italijoje. Verta išskirti ir puikią gynybos liniją – „Juventus“ gynėją Stephaną Lichsteinerį ir „Wolfsburg“ gynėją Ricardo Rodriguezą – tokių patikimų baudos aikštelės sargų gali pavydėti ne viena čempionato dalyvė. Prie šio dueto pridėkime talentingąjį Xh. Shaquiri, kylančią žvaigždę – paauglį Breelą Embolo, ir turėsime komandą, kuri nervus turnyre gali patampyti ir pagrindiniams favoritams.
Silpnybės
Europos čempionato atrankos varžybose šveicarai pelnė net 24 įvarčius, o iš viso pasižymėjo net 14 futbolininkų. Visgi beveik pusė tų įvarčių buvo pelnyta žaidžiant su San Marinu (vienos rungtynės laimėtos 7:0), o per tris mačus šveicarai įmušti apskritai nesugebėjo. Žinant, kad komanda neturi vieno išreikšto atakų lyderio ir prisimenant ankstesnius jų pasirodymus finaliniuose čempionatų etapuose, galima prognozuoti, kad įvarčiai sunkiai kris ir Prancūzijoje.
Lyderis
Xherdanas Shaqiri. Išskirtinis kamuolio valdymas ir nepailstantis kūne įmontuotas varikliukas Xh. Shaqiri – didžiausia Šveicarijos rinktinės ir komandos fanų viltis. „Alpių Lioneliu Messi“ pramintas saugas kartas nuo karto strigo „Stoke“ ekipos gretose, tačiau atrankos į čempionatą metu buvo daugiausiai rezultatyvių perdavimų (5) Šveicarijos ekipoje atlikęs žaidėjas.
Treneris
Vladimiras Petkovičius. Bosnių kilmės 52-ejų treneris perėmė komandos vairą po 2014-ųjų pasaulio čempionato – poste jis pakeitė garsųjį Ottmarą Hitzfeldą. Kol kas skambiausias V. Petkovičiaus pasiekimas trenerio poste – 2013-aisiais su Romos „Lazio“ iškovota šalies taurė.
Realu, kad...
Pažvelgus į žaidėjų pavardes ne vienas futbolu mažiau besidomintis žmogus pagalvos, jog aikštėje rungtyniauja Balkanų regiono komanda.
Mažiausiai tikėtina, kad...
Komandoje atsiras žaidėjas, galintis pretenduoti į „Auksinį batelį“. Šveicarai apskritai yra įmušę tik penkis įvarčius per paskutines devynerias savo rungtynes Europos čempionatuose.
Ko jie tikisi?
Be didesnio vargo žengti į kitą varžybų etapą ir tikėtis parankių varžovų atkrintamosiose varžybose.
Prognozė
Komanda iškops į geriausiųjų aštuonetą, o ten Ispanija šveicarams atkeršys už pralaimėjimą 2010-ųjų Europos čempionate.
A grupės varžybų tvarkaraštis
Penktadienis, birželio 10 d. – Prancūzija - Rumunija (22 val.)
Šeštadienis, birželio 11 d. – Albanija - Šveicarija (16 val.)
Trečiadienis, birželio 15 d. – Rumunija - Šveicarija (19 val.)
Trečiadienis, birželio 15 d. – Prancūzija - Albanija (22 val.)
Sekmadienis, birželio 19 d. – Šveicarija - Prancūzija (22 val.)
Sekmadienis, birželio 19 d. – Rumunija - Albanija (22 val.)