Ir tokią nuomonę apie šį 175 cm ūgio mažylį sudarė tikrai ne vienas – šešiais įvarčiais ir dviem rezultatyviais perdavimais per šešis mačus pasižymėjęs 25-erių prancūzas yra nepralenkiamas ir kovoje dėl „Auksinio batelio“. Šis prizas skiriamas daugiausiai tikslių smūgių atlikusiam žaidėjui.
Jam įkandin žygiuoja C. Ronaldo, pelnęs 3 įvarčius ir atlikęs 3 rezultatyvius perdavimus. Nors A. Griezmanno portugalų žvaigždė veikiausiai jau nebepavys, finale 31-erių puolėjas gali tapti Europos čempionatų rekordininku. Šiuo metu jis kartu su Micheliu Platini yra rezultatyviausi visų laikų žaidėjai, savo sąskaitose turintys po 9 įvarčius.
Apskritai šiais metais A. Griezmannas ir C. Ronaldo vienas prieš kitą stos jau antrame finale iš eilės – UEFA Čempionų lygos trofėjų po 11 metrų baudinių serijos į viršų kėlė Madrido „Real“ komandos garbę ginantis portugalas.
Nors finale jis neįmušė, tačiau per sezoną pasižymėjo net 16 įvarčių ir rezultatyviausių rikiuotėje buvo nepralenkiamas. Tuo metu Madrido „Atletico“ vedlys galėjo pasigirti 7 tiksliais smūgiais ir penktąja vieta. Jeigu pastarųjų dvikovas laimi rezultatyvesnis, tai finale regėsime Prancūzijos triumfą?
„C. Ronaldo – labai egocentriškas žaidėjas, kuris vaikosi tiek rekordų, tiek personalinių laimėjimų, todėl papildoma motyvacija jam gali padėti pakeisti finalo scenarijų“, – kad M. Platini rekordą pagerinti siekiantis portugalas gali nuliūdinti ir favorite laikomą Prancūziją, svarstė T. Danilevičius.
Už 10 dienų 38 gimtadienį minėsiantis lietuvis netgi nėra linkęs pasitikėti statistika, kuri – visiškai nepalanki Portugalijos futbolininkams.
Abi finalininkės tarpusavyje yra žaidusios 24 kartus: 18 mačų laimėjo prancūzai, 5 – portugalai ir 1 baigėsi lygiosiomis. Negana to, Portugaliją pastaruosius 41-erius metus persekioja prakeiksmas – pralaimėtos paskutinės 10 tarpusavio rungtynių.
Tiesa, didžiuosiuose turnyruose rinktinės viena prieš kitą stojo tik tris sykius: 1984 ir 2000 metų pusfinaliuose triumfavusi Prancūzija vėliau abukart tapo ir Europos čempione, o 2006-ųjų planetos pirmenybėse portugalų barjerą ji taip pat įveikė pusfinalio akistatoje.
„Finalas yra finalas ir visos statistikos bei prognozės yra nubraukiamos“, – būsimų čempionų spėti nesiryžo rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkas.
Per 14 metų nacionalinėje komandoje trukusią karjerą T. Danilevičius sužaidė 71 rungtynes ir pelnė 19 įvarčių, tačiau Euro 2016 finalininkų prancūzų, kuriems vis dar atstovauja du gynėjai Bakary Sagna ir Patrice Evra, jam nuginkluoti nėra pavykę.
Atrankoje į 2008 metų Europos čempionatą lietuviai Prancūzijai pralaimėjo 0:1 ir 0:2, o kvalifikaciniame etape į 2010-ųjų planetos pirmenybes – abu kartus vienodais rezultatais 0:1.
„Lietuvos rinktinė niekada nebuvo favoritė žaidžiant prieš italus, prancūzus, vokiečius ar tuos pačius ispanus, todėl prieš tokio lygio gynybą visada yra sunku. Varžovai žaidžia pasaulinio mąsto klubuose, todėl mums, lietuviams, pralaužti aukščiausio lygio žaidėjų gynybą būdavo sunku“, – prisiminė jis.
Tiesa, T. Danilevičius yra nuginklavęs patį tuomečių pasaulio čempionų italų vartininką Gianluigį Buffoną, kai 2006 m. Neapolyje vykusiose atrankos rungtynėse Lietuvos rinktinė netgi pirmavo ir iškovojo istorines lygiąsias 1:1 (0:1). T. Danilevičius klastinfu smūgiu kaire koja pasižymėjo 21 min., tačiau 30 min. rezultatą išlygino Filippo Inzaghi.
Dabar nekilnojamo turto verslu užsiimantis ir Šveicarijoje gyvenantis lietuvis nesibodi svajoti, kad vieną dieną ir mūsų šalies futbolininkai galės mušti įvarčius į Europos elitinių rinktinių vartus. Ir ne atrankos, o finaliniuose turnyruose. To priežastis – naujas Europos čempionatų formatas, pagal kurį finaliniame etape gali žaisti net 24 komandos.
„Sergu už Lietuvos rinktinę, už Lietuvos futbolą ir esu tam neabejingas. Bet jeigu norime patekti į finalinį etapą, tai turime nusibrėžti tikslus, susidėlioti strategiją ir tai daryti, o ne tik kalbėti.
Naujas formatas pasiteisino, nes tokioms valstybėms kaip Islandija ar Lietuva, atsirado reali galimybė dalyvauti Europos čempione. Žiūrint iš didesnių šalių pusės, tarkime Anglijos, tai ji gali sakyti: nebūtų islandų – galbūt būtume žengę toliau (juokiasi). Bet toks sprendimas yra labai didelis stimulas tai pačiai Lietuvai eiti į priekį“, – mintimis dalijosi su futbolu savo gyvenimo nebesiejantis, bet kamuolį mėgėjiškai dar paspardantis T. Danilevičius.
Su juo DELFI pasikalbėjo apie tris savaites trukusį Europos futbolo čempionatą, jame išryškėjusias žvaigždes ir laukiantį finalą.
– Prancūzija prieš Portugaliją. Jeigu kas nors prieš čempionatą būtų sakęs, kad laukia toks finalas, ar būtumėte patikėjęs?
– Prancūzija? Būčiau sakęs, kad įmanoma, nes jis buvo viena iš čempionato favoričių, kadangi yra šeimininkė. Tarp mano favoričių buvo ir Anglija, kuri, tikėjausi, geriau pasirodys, nes iš kvalifikacinio etapo grupės vienintelė žengė nepraradusi nė taško. Ispanija ir Vokietija buvo favoritės ir dar turėjau du juodus arkliukus – kroatus ir belgus. Bet kad portugalai išeis iki finalo – nemaniau. Nors ir garsios pavardės, bet kas dėl rinktinės žaidimo, jis manęs neįtikindavo. Todėl toks finalas mane nustebino. Aišku, dar ir burtai sukrito taip, kad finalas buvo pusfinalyje tarp Vokietijos ir Prancūzijos.
– Portugalai, kurie anksčiau buvo vadinti Europos brazilais, šiame čempionate labai daug dėmesio skiria gynybai. Ar galima sakyti, kad tai graikų pamokos 2004 metais pasekmė (Portugalijoje vykusio Europos čempionato finale pralaimėjo 0:1 – DELFI)?
– Nežinau, ar tai pasekmė, bet yra faktas. Aišku, nemanau, kad Cristiano Ronaldo dabar yra mažesnė žvaigždė nei buvo Luisas Figo – nemanau, kad dabar komandoje yra mažiau žvaigždžių nei anksčiau. Lygis vis tiek yra aukštas, bet po tų 2004 metų buvo ilgas laikotarpis, kai jiems nelabai sekėsi – turiu omenyje, kad daugiau į jokį finalą jie nebuvo patekę. Atėjo visai kita žaidėjų karta, todėl ir žaidimo stilius dabar yra kitoks.
– Cristiano Ronaldo įmušė 3 įvarčius, komanda pateko į finalą, bet jis vis tiek yra kritikuojamas dėl to, kad neišnaudoja savo progų taip, kaip Madrido „Real“ klube. Bet galbūt finalas taps tomis rungtynėmis, kuriose jis pagerins Michelio Platini rekordą?
– Šis personažas – labai egocentriškas, kuris vaikosi tiek rekordų, tiek personalinių laimėjimų, todėl gali būti, kad jam bus papildomas stimulas žaisti finale ir sumušti M. Platini rekordą. Bet jeigu pažiūrėtume visą čempionatą ir paskutinius mėnesius „Real“ klube, tai ir traumos jį persekiojo – UEFA Čempionų lygos finale jis jau nebebuvo blizgantis žaidėjas, kad galėtum pasakyti, jog padarė kažką tokio, kas padėjo „Real“ laimėti finalą. Manau, kad tai yra sezono pabaigos pasekmė – po varginančių metų žaidėjui dažnai sunku išlaikyti aukščiausio lygio sportinę formą, o ir traumos paskutiniu metu jį persekiojo. Todėl Ronaldo ir nebedemonstruoja tokio žaidimo, kokį sezono metu matėme „Real“ gretose. Bet kaip sakiau, kadangi jis vaikosi asmeninių titulų, todėl ši papildoma motyvacija jam gali padėti pakeisti finalo scenarijų.
– Ar sutinkate, kad Prancūzijos pergalę prieš vokiečius lėmė būtent pastarųjų vaikiškos klaidos?
– Futbole, jeigu nėra klaidų, tai nėra ir įvarčių. (juokiasi) Kad ir kokio aukšto lygio bebūtų gynėjas ar vartininkas, jeigu jis nepadarys klaidos, tai nebus ir įvarčio. Bet ar tas klaidas privertė padaryti prancūzai, ar čia pačių vokiečių žioplumas – kitas klausimas. Bet rungtynės buvo aukšto lygio ir vertos būti vadinamos „mini finalu“.
– O 11 metrų baudinys, jūsų nuomone, buvo paskirtas pelnytai?
– (atsidūsta) Aš ne teisėjais ir juo niekada nebuvau, todėl sunku pasverti objektyviai, bet iš mano subjektyvios pusės, tai galėjo ir nebūti to 11 metrų baudinio. Aišku, ranka buvo pakelta ir nebuvo šalia kūno, bet iš kitos pusės reikėtų pažiūrėti, kad jis (Bastianas Schweinsteigeris – DELFI) buvo praradęs pusiausvyrą.
– Abi rinktinės pakeliui į finalą tik po kartą susidūrė su grėsmingais varžovais: prancūzai su Vokietija, o portugalai su Kroatija. Sutinkate, kad jas lydėjo sėkmė?
– Galima kažkiek su tuo sutikti. Po rungtynių su anglais visi pradėjo bijoti Islandijos ir suprato, kad ši komanda gali ne tik pasipriešinti, bet ir laimėti rungtynes, todėl jeigu aštuntfinalyje vietoje Anglijos būtų buvusi Prancūzija, tai nežinau, kaip būtų pasibaigę. Pergalė prieš anglus islandams buvo ne tik fizinė, bet ir emocinė iškrova: laimėjus prieš tokius grandus ir nuskambėjus visoje Europoje patys islandai jau šiek tiek atsipalaidavo, o prancūzai ėmė gerbti varžovus, todėl ketvirtfinalyje ir matėme visai kitą scenarijų. Bendrai žiūrint, sėkmė yra reikalinga, tačiau vien su ja komandos iki finalo nenužygiuoja.
– Pagal įvarčius šiame čempionate 13:8 pirmauja Prancūzija. Ar žvelgiant į šiuos skaičius galima sakyti, kad prancūzai atakuos, o portugalai tykos savųjų progų kontratakose?
– Aš manau, kad finalas yra finalas ir visos statistikos bei prognozės yra nubraukiamos. Finalas būna tik kartą per ketverius metus ir neaišku, ar kada nors gyvenime ta komanda dar pateks finalą, todėl nesivadovaučiau vien statistika.
– Net ir tokia, kad portugalai prancūzams pralaimi jau net 41-erius metus...
– Net ir tokia statistika nesivadovaučiau. (šypteli) Kiek iki tol šios komandos žaidė finale? (atsakius, kad nė karto) Tai va – finale yra visai kitokie stimulai ir kitoks nusiteikimas.
– A. Griezmannas per šešerias rungtynes jau įmušė šešis įvarčius. Prancūzai turėjo M. Platini, Zinedine'ą Zidane'ą, Thierry Henry – ar galima sakyti, kad dabar jau turi naują žvaigždę?
– Jis tikrai aukšto lygio žaidėjas, nestandartinis, greitas, techniškas. Jis aukšto lygio žaidėjas ir, mano nuomone, net geriausias visame čempionate. Tiek daug įvarčių įmušė dėl to, kad yra nestandartinis, greitas ir dar kairiakojis. Bet ar galima jį lyginti su Platini, Zidane'u ir Henry? Šią trijulę galima lyginti, nes jų karjeros jau baigėsi – jie aukščiausios klasės žaidėjai. O Griezmannas tokiu tapti pretenduoja, bet kol kas toks nėra, nes dar turi įrodyti, jog aukšto lygio futbolą gali žaisti ne vienerius metus.