Lenktynės, pasak vokiečių žurnalistų, buvo įdomios dar ir todėl, kad teisėjai šįkart taikė labai liberalią politiką įvykių Hockenheimo trasoje atžvilgiu. Teisėjai stengėsi nesikišti į kovą tarp pilotų, nors kai kada ji buvo nuožmi ir kontaktinio charakterio. Nors tai ir ne „bulių kautynės“, bet tikrai ir ne šachmatai.
Nauja teisėjavimo politika buvo įvesta Bernie Ecclestone reikalavimu ir dėl to nereikėjo keisti F-1 taisyklių: pakako vienos rekomendacijos teisėjams, kurios jie laikėsi Vokietijos GP metu. Viskas pasirodė labai paprasta: bausti pilotus tik tuomet, jei incidento pasekmės turi labai rimtų padarinių: jei kuris nors pilotas dėl neteisėtų savo veiksmų įgyja pastebimą pranašumą ir kada labai aišku, kas kaltas dėl incidento.
B. Ecclestone yra labai susirūpinęs dėl „Formulės-1“ televizijų reitingų mažėjimo, todėl Vokietijoje jis pareiškė: „Tegul lenktynės vyksta taip, kaip jos vyksta. Mes norime matyti rimtas sportines kovas ir nereikia jų nutraukti dėl menkų incidentų“.
FIA lenktynių direktorius Charlie Whitingas ir teisėjai būtent taip ir elgėsi Vokietijos GP metu. Beje, jis gal būt ir ne visai logiškai pasielgė A. Sutilo atveju, kai pastarojo automobilis sustojo viduryje trasos, o C. Whitingas neišleido saugos automobilio. Saugos automobilis būtų nubraukęs lenktynių lyderio N. Rosbergo pranašumą, kuris tuo momentu sudarė apie 16,5 sek.
Daugeliui pasirodė, kad ši situacija reikalavo daug rimtesnių veiksmų nei geltonos vėliavos, mat pasekmes šalinusiems maršalams reikėjo kirsti trasą skersai norint pašalinti užgesusį automobilį. Tuo metu peletonas judėjo toliau, nors ir truputį mažesniu greičiu.
„Vienareikšmiškai tuo momentu reikėjo išleisti saugos automobilį, – įsitikinęs Felippe Massa. – Mano nuomone, tai buvo būtina padaryti, nes situacija buvo pakankamai pavojinga“.
Tačiau C. Whitingas įsitikinęs, kad saugos automobilio būtinybės tuo metu nebuvo: „Automobilį buvo galima saugiai pašalinti iš trasos. Pilotai buvo perspėti geltonomis vėliavomis – lygiai tas pats buvo, kai užsidegė Danilo Kviato automobilis“.
Tačiau A. Sutilo „Sauber“ atveju problema buvo ta, kad maršalai tuo metu buvo trasos išorinėje, o ne vidinėje dalyje ir staigiai negalėjo privažiuoti prie sugedusios mašinos.
Tai buvo tik vienas iš epizodų, kuris parodo naująją F-1 lenktynių saugumo politiką. Iš esmės, žiūrovai Hockenheime galėjo mėgautis intensyvia kova tarp pilotų, kuri retsykiais turėjo tikra kovinį kontaktinį atspalvį. Pavyzdžiui, po ryškių epizodų buvo pažeisti Kimio Raikkoneno „Ferrari“ ir Lewiso Hamiltono „Mercedes“ automobilių priekiniai sparnai.
O štai po kontakto tarp K. Raikkoneno ir Sebastiano Vettelio „Red Bull“, „Ferrari“ komanda kreipėsi į teisėjus su reikalavimu atlikti tyrimą dėl šio įvykio. Tačiau kadangi šis epizodas neturėjo jokių pasekmių, tesėjai jo net nesvarstė.
Teisėjai taip pat nesiėmė jokių sankcijų ir dėl kur kas pavojingesnio įvykio per lenktynių startą, kuomet po kontakto tarp F. Massos ir K. Magnusseno, Felipes automobilis pakilo į orą ir apsivertė. Laimei, kad incidento metu niekas nenukentėjo.
Ir nors F. Massa dėl avarijos kaltina K. Magnusseną, C. Whitingas taip nemano: „Felipe turi žinoti, kad rinkdamasis trajektoriją posūkio viduje, jis privalo palikti vietos kitai mašinai“. F. Massa šiuo atveju išvengė baudos vien dėl to, kad pats tapo incidento auka. Toks vertinimas, beje, yra dar viena iš B. Ecclestone rekomendacija.
Dabartinis F-1 pasaulio čempionas S. Vettelis irgi palaiko naująją teisėjavimo politiką: „Tai teisingas kelias, nors kartais riba būna labai plona... Leiskite mums vyriškai kovoti trasoje. Svarbu, kad visiems būtų įdomu, publika tikrai to nori“.