Žiemą „Williams“ komandos techninio departamento vadovas Patas Symondsas sakė, kad jūs dar turite šansų laimėti „Formulės-1“ pasaulio čempiono titulą. Ar jūs galvojate lygiai taip pat?
Aš tuo esu įsitikinęs. Jei atsirastų bent menkiausių abejonių, reikėtų keisti sporto šaką. Aš iš tiesų manau, kad dar galiu tapti pasaulio čempionu ir kartu su komanda mes galime artėti prie tokio titulo. Mes žinome, kad dabar mūsų mašina nėra pati greičiausia „Formulėje-1“, bet sėkmė čia yra tik komandinio darbo rezultatas. Aš manau, jog laimėjau toli gražu ne visas savo lenktynes.
Ar galite paaiškinti, kodėl jūsų komandos rezultatai šio sezono pradžioje smarkiai pablogėjo. Juk praėjusio sezono pabaigoje lyderiams teko skaitytis su „Williams“.
Aš nemanau, jog galima kalbėti apie kažkokias rimtas permainas. Palyginus mūsų konkurencingumą su „Mercedes“ praėjusiais metais ir šiemet, negalima pasakyti, jog mes smarkiau atsiliekame. Vienintelė komanda, kuri padarė labai didžiulę pažangą, yra „Ferrari“, jie pasitempė labai daug ir sugebėjo mus aplenkti. Praėjusių metų pabaigoje mes pagal pajėgumą buvome antri, o dabar – treti.
Pradėdami šį sezoną, jūs buvote labai nusivylęs, kad negalėsite pakovoti dėl titulo?
Patys lenktynininkai turi kiek kitokį požiūrį. Mes žinome, kad kiekvienas sezonas prasideda nuo nulio ir jėgų išsidėstymas keičiasi. Kai pilotai kovoja dėl taškų trasoje, komandos jau dirba kurdamos kitų metų mašinas. Aš žinau, kad „Ferrari“ pernai labai anksti pradėjo konstruodami naują automobilį, dėl to jie geriau nei mes sugebėjo pasiruošti šiems metams. Didžiausios sėkmės jiems pavyko pasiekti su jėgos agregatu, nes pernai su juo italai turėjo labai daug problemų.
Ar sunku buvo susitaikyti su nesėkme Monake, kur jūsų komanda neuždirbo taškų?
Aš manau kiek kitaip – pernai Monake mums pasisekė, bet ir tos lenktynės buvo blogiausios per visą sezoną. Aš uždirbau taškus tik dėl sėkmės, o štai šiemet man nepasisekė – po pirmo posūkio į mane įsirėžė kitas automobilis, dėl to praradau šansą pakovoti dėl taškų. Tikiuosi, kad Kanadoje viskas bus geriau. Monako trasa visai netinka mūsų mašinai. Ji yra greita tiesiosiose, o ten jos labai trumpos. Bet artimiausiu metu mes pergyventi neturime dėl ko, o iki kito Monako etapo dar liko 11 mėnesių.
Monrealio trasa yra savotiškai unikali.
Ir pakankamai sudėtinga. Čia gali bet kas atsitikti, oras nenuspėjamas, barjerai prie pat lenktynių juostos, prie didelių greičių avarija gali įvykti akimirksniu. Lenktyniauti Kanadoje labai sudėtinga, bet aš tikiu, kad mane lydės sėkmė.
Jūsų geriausias rezultatas Kanadoje – ketvirta vieta 2005 metais. Ar jums patinka ši trasa?
Taip, patinka ir aš visuomet čia buvau konkurencingas. Jei mes be klaidų praleisime savaitgalį - uždirbsime daug taškų.
„Formulėje-1“ jūs jau 14 sezonų ir daug ko matėte. Jei turėtumėte galimybę viską pradėti iš naujo, ką keistumėte?
Ne tiek ir daug. Iš visų nesėkmių aš atsijojau tik naudingą patirtį. Gali būti, jog aš per ilgai užsibuvau „Ferrari“ ekipoje, kai ten iškilo tam tikrų sunkumų, bet aš tuomet neturėjau kitų variantų. Kai tik toks variantas atsirado, aš pakeičiau komandą ir jaučiuosi patenkintas. Vertindamas savo karjerą, aš suprantu, kad pozityvių momentų joje buvo daugiau.
Gal galėtumėte kur kas aktyviau kovoti su savo komandos kolega?
Gali būti, bet reikia suprasti, jog kartais pilotams leidžiama kalbėti tik tai, ką leidžia komandos politika. Tuo tarpu mano šiandieninėje komandoje nėra jokios išankstinės politikos, aš galiu kalbėti apie tai, kas yra svarbu. Kartu pilotui labai svarbu jausti komandos paramą ir ją aš turiu.
Koks rezultatas Kanadoje padės jums užmiršti nuoskaudas, patirtas Monake?
Podiumas sekmadienį – tai yra mano svajone, kuriai, manau, turiu realius pagrindus.
Daugiau F-1 naujienų skaitykite čia.