„Trasoje buvo sausesnė linija, kuria važiavo daugelis pilotų. Lietui sustiprėjus, šiek tiek vandens pateko į tą liniją. Dėl to tame posūkyje automobiliai pradėjo išvažiuoti šiek tiek per plačiai. Adrianas išvažiavo į šlapesnę trasos dalį ir prarado kontrolę“, – pasakojo lenktynių direktorius C. Whitingas. - Jis užvažiavo ant šlapesnės dalies, tuo metu važiuodamas paskui Jules'ą Bianchį. Išvažiavęs ant tos šlapesnės dalies, jis nesuvaldė automobilio ir apsisuko.“
„Jules'ui atveju nutiko panašiai. Jis taip pat išvažiavo į šlapesnę trasos dalį. Tačiau esminis skirtumas – jis neapsisuko taip, kaip tai padarė Adrianas. Jis bandė toliau suvaldyti automobilį ir išlėkė iš trasos kitokia trajektorija.“
J. Bianchi automobilis, lėkdamas dideliu greičiu, trenkėsi į traktorių, kuris tuo metu bandė pašalinti apgadintą A. Sutilo automobilį. Telemetrijos duomenys rodo, kad smūgis įvyko automobiliui lekiant 212,430 km/val. griečiu. Ch. Whitingo teigimu, kol kas nėra aišku, koks tiksliai buvo greitis prieš susidūrimą.
„Kol kas dar per anksti apie tai kalbėti. Informacija apie greitį, lekiantį per žvyro zoną, nėra itin tiksli. Šiuo atveju derėtų pasikliauti GPS pateikiamais duomenimis. Kol nėra baigtas detalus tyrimas, apie greitį nereiktų kalbėti. Dabar tikrai nederėtų pasakyti tam tikro skaičiaus, o po to pareikšti, kad jis nebuvo tikslus.“
Anot Ch. Whitingo, jei J. Bianchi nebūtų kliudęs traktoriaus, smūgis į apsaugos sieną būtų buvęs didžiulis ir traumų nebūtų pavykę išvengti.
„Vertinant tai kokiu greičiu jis atlėkė, manau, kad automobilis būtų pramušęs tris padangų juostas bei atitvarą. Būt nutikę kažkas panašaus į tai, ką mes matėme 2008 metais Barselonoje, kuomet avariją patyrė Heikki Kovalainenas. Pasakyti, kokios tiksliai būtų buvusios pasekmės dabar yra tikrai sunku.“
Ch. Whitingas taip pat atmetė versiją, jog J. Bianchi galėjo patirti avariją dėl automobilio techninio gedimo.