Britas kalbėjo apie „McLaren“ komandos perspektyvas, sirgalių palaikymą bei akcijas, kurios bus skirtos šią žiemą mirusiam jo tėvui Johnui.
- Šiais metais Silverstoune rengiamos jubiliejinės 50-tosios Didžiosios Britanijos GP lenktynės. Reikia manyti, kad tai bus didelė šventė?
- Net baisu pagalvoti, kad aš jau 14-tą kartą dalyvausiu šiose lenktynėse. Tikiuosi, kad išeis puiki didelė šventė sporto aistruoliams. Beje, Didžiosios Britanijos GP visuomet buvo labai svarbus etapas visai „Formulei 1“. Kita vertus, norint mėgti šias lenktynes, nebūna būti britu. Visus pilotus čia palaiko, čia puiki atmosfera. Girdėjau, kad čia bus ir istorinių automobilių šou. Šios lenktynės turi ypatingą istoriją.
- Ar jums svarbu sulaukti sėkmės būtent šiame etape? Sakėte, kad tai jau 15-tos jūsų varžybos Silverstoune, tačiau jūs nė karto čia nebuvote pakilęs ant podiumo?
- Manau, kad man iki podiumo Silverstone dar reikės laukti mažiausiai metus. Aš noriu išsaugoti pozityvią nuotaiką prieš savaitgalį ir žadu atiduoti visas jėgas. Bet jei realiai žvelgti į situaciją, mūsų komandai bus sunku finišuoti tarp laimėtojų trejeto ir net prisiartinti prie jų. Mūsų automobilis nėra geras greituose posūkiuose. Kita vertus, niekada nežinai, ko galima laukti – o gal mums ir pasiseks. Galiu pasakyti tik tiek, kad kovosiu iš visų jėgų.
- Šį savaitgalį bus pagerbta jūsų tėvo Johno atmintis, daugelis užsivilks rožinius marškinėlius. Ką jums tai reiškia?
- Per paskutines dvi savaites aš jaučiau didžiulį palaikymą. Prieš kurį laiką gimė idėja sukurti rožinius marškinėlius – mano tėvas labai mėgo šią spalvą. Malonu, kad mus palaikys ir daug žiūrovų. Tikiuosi, kad Silverstoune bus labai daug žmonių su šios spalvos marškinėliais, taip bus pagerbtas mano tėvas.
- Praėjusią savaitę su jumis norėjo daug kas susitikti ir pakalbėti. Komandos sėkmė – ne pati svarbiausia, svarbu, kad sirgaliai jus vis dar palaiko, kaip palaiko ir „McLaren“ komandą.
- „Formulė 1“ yra komandinis sportas ir visi mes įtemptai dirbame, norėdami pagerinti situaciją. Mes žinome, kad visi privalome pagerinti savo darbo rezultatus. Aš asmeniškai manau, kad darau viską, ką galiu ir ko iš manęs reikalaujama. Kai sportininkui sekasi, kur kas lengviau jį palaikyti, tačiau sirgaliai neapleidžia mūsų, kai mums ir nesiseka ir yra sunku.
- Ar norite likti šioje komandoje ir ateityje?
- Noriu 100 proc. Man patinka šis sportas, man patinka vairuoti F-1 automobilį ir varžytis su pačiais stipriausiais šių varžybų pilotais. Ir tai turi tęstis. Aš esu jaunas savo siela ir negaliu patikėti, kad man jau 34 metai. Turiu didelė patirtį ir mėgstu šį darbą, manau, kad man labai pasisekė. Tai puikiausias darbas visame pasaulyje. Man daug kas sako, kad „McLaren“ dabar turi krūvas problemų. Gal taip ir yra, bet aš noriu laimėti.
- Ko reikia, kad laimėtumėte? Ar matote komandoje permainas?
- Daug kas keičiasi. Aš daugelį metų būdavau arti čempiono titulo, bet komandoje niekas nesikeisdavo. Dabar mes supratome, kad reikia esminių pokyčių ir tikiuosi, kad mums pavyks ne tik atkovoti keletą pozicijų Konstruktorių taurėje, bet ir artimiausiais metais pakovoti dėl pirmos komandinės ir asmeninės vietos. Tikiuosi, kad įdedamas darbas atsipirks. Aš tikiu ir tais žmonėmis, kurie neseniai prisijungė prie mūsų komandos – jie labai įdomūs žmonės ir turi gerų idėjų.
- Esate vienas iš labiausiai patyrusių „Formulės 1“ pilotų. Ką galvojate apie kito sezono permainas, pavyzdžiui, apie startą iš vietos po saugos automobilio fazės?
- Nemanau, kad pilotai su optimizmu sutiko šią idėją. Priežastis ta, kad pilotai deda labai daug pastangų šildydami padangas, o jei su padangomis nuvažiuota kokių 15 ratų, po restarto sugrąžinti joms darbinę temperatūrą yra beveik neįmanoma. Tai rimtai apsunkins piloto darbą. Be toks jau mūsų darbas. Restartas iš vietos – tai labai nesąžininga to piloto atžvilgiu, kuris pirmavo, tarkime, 20 sekundžių. Jei starto metu kils sankabos problemų ar kas nors panašaus, jis gali prarasti kokias 4 ar 5 pozicijas. Suprantu, kad F-1 reikia padaryti kur kas įdomesnėmis žiūrovams – jei ne jie, tai sporto apskritai nebūtų. Manau, kad „Formulę 1“ reikia palikti ramybėje ir neeksperimentuoti.
- Kai kurie sirgaliai naujoves priima priešiškai. Jie, beje, buvo ir prieš tai, kad paskutiniame etape skaičiuoti dvigubus taškus. Kodėl nepaisoma jų nuomonės?
- Gali būti, kad mes ne iki galo padarėme savo darbą. Suprantu, kad diegti naujoves irgi nėra paprasta., bet visuomet reikia visų pirma paisyti pačio sporto interesų, tačiau nepamirštant ir sirgalių. Kartais būna klaidų, svarbu, kad jų nebūtų itin daug.
- Ronas Dennis pareiškė, kad jūs dažniau turite lenkti Keviną Magnusseną. Ar jus labiau jaudina automobilio konkurencingumas ar tai, kaip aplenkti kolegą?
- Tenka užsiimti ir tuo, ir tuo.
- Bet tai skambėjo tarsi vadovo perspėjimas...
- Aš esu atviras žmogus, svarbiausia reikia pasitikėti pačiu savimi.
- Ką jaučiate Silverstouno techninio aptarnavimo juostoje?
- Šiandien pamiršau leidimą į šią zoną. Paprastai tokiais atvejais nieko neįleidžia, bet mane pažino ir įleido. Varžytis Silverstoune yra malonu. Aš pravažiavau per kempingą – ten buvo minios žmonių. Tai šaunu, visur Didžiosios Britanijos vėliavos. Visą savaitę jaučiasi didelis palaikymas ir noriu padėkoti sirgaliams.
- Ar buvote kada nors pats apsistojęs kempinge?
- Taip. Berods, 1994 m, aš atvažiavau čia su tėvu ir mes gyvenome name ant ratų.
- Ko reikia, norint pasiekti pergalę Silverstoune?
- Aš niekada nesu laimėjęs šioje trasoje, bet visuomet čia jaučiausi komfortiškai. Didelė šios trasos dalis yra labai greita – Silverstounas labiau panašus į kartodromą nei į F-1 trasą. Svarbu išsaugoti labai aukštą tempą per visą ratą. Paprastai trasos sudarytos iš įsibėgėjimų bei stabdymų, o Silverstouno konfigūracija kitokia – su greitais posūkiais. Be to, automobilis turi gerai tvarkytis su gauburiais , kurių čia pilna.
- Šiame etape naudosite ypatingų raštų šalmą?
- Taip, jis bus rožinės spalvos, bet aš išsaugojau Britanijos vėliavos atvaizdą. Tai padariau savo tėvo garbei, jis visuomet lenktynių dieną užsivilkdavo rožinius marškinius. Tikiuosi, kad trasoje šiemet bus daug rožinės spalvos.
- Papasakokite apie įsimintiniausius jums įvykius šioje trasoje?
- Tikriausiai, tai pirmosios mano lenktynės čia 2000 metais. Pirmajame posūkyje aš aplenkiau Michaelį Schumacherį. Lenktynes tada laimėjo Davidas Coulthardas, o aš finišavau 5-tas, nors automobilyje dirbo tik 9 cilindrai. Atsimenu, kad po lenktynių buvo puikus vakarėlis – bene pats didžiausias mano gyvenime.
- Ar Didžioji Britanija ir toliau išliks automobilių sporto centru?
- Nors ne visos, bet dauguma komandų bazuojasi Britanijoje. Šis etapas labai svarbus „Formulei 1“, o Silverstounas yra labai įdomi trasa, viena iš senosios autosporto mokyklos trasų. Anksčiau ji driekėsi vien senojo aerodromo teritorijoje, todėl buvo labai greita. Bet čia palaiko visus pilotus, nebūtinai britus.
- Sklinda kalbos, kad nuo 2016 m. neliks etapo Monzoje. Ką apie tai manote?
- Etapas Monzoje – tai legendinės lenktynės, vienos iš geriausių per visą sezoną. Ir nors italų sirgaliai palaiko ne mane, aš ten jaučiuosi puikiai. Šis GP turi ilgą istoriją. Niekas negali lygintis su Monzos konfigūracija – ji labai greita. Šio etapo praradimas bus didelis smūgis visiems pilotams.
- Šiais metais sukaks 10 metų, kai M. Schumacheris iškovojo septintą savo čempiono titulą ir 20 metų nuo to, kai jis pirmą kartą tapo čempionu. Kuo jums įsiminė šis laikotarpis?
- Aš lenktyniavau su juo, kai jis laimėjo 5 titulus iš septynių. 2004 m. mano komanda užbaigė sezoną antroje Konstruktorių taurės vietoje, tada „Ferrari“ dominavo. Tai buvo Michaelio ir Rubenso nuopelnas. Man taip pat patiko jo kova „Bennetton“ komandoje aš stebėjau jį, nors man tebuvo 14 metų. Jis buvo puikus varžovas ir visi žinojo, kad jis labai talentingas pilotas. Jaunystėje aš jį stebėjau per televizorių, o vėliau susidūriau ir trasoje. Su juo buvo labai sunku kovoti, bet visi žinojo, kad jis kovoja sąžiningai ir puikiai gali prognozuoti įvykių vystymąsi.