„Jei panaikintumėte padangų ir jų temperatūros jutiklius, o paliktumėte tik oro slėgio jutiklius, lenktynių įdomumas iš karto pagerėtų 10 procentų. Esu tuo įsitikinęs“, – sakė buvęs F-1 pilotas J. P. Montoya. - Dabartinis pilotas yra tingus žmogus. Nėra jokio noro vadovautis pojūčiais. Pilotai pamato, kad temperatūra yra per didelė, jie sumažina tempą. Pažiūri į padangas – sulėtina tempą. Pažiūrį į stabdžių būklę – sulėtiną tempą. Jei atimtumėte iš jų visą tą informaciją, jiems vėl reiktų vadovautis pojūčiais. Jei važiuosi per daug agresyviai, greitai sunaudosi padangų komplektą.“
„Dabar pilotai ir komandos gauna tiesiog per daug informacijos. Viskas gerai, jei tą informaciją jie gauna treniruočių metu. Tačiau lenktynėse tam tikra informacija pilotams neturėtų būti pateikiama. Reiktų vėl vadovautis pojūčiais. Tokiu atvejų vėl išryškėtų žmonių talentas.“
Praeityje ne vieną pergalę iškovojęs J. P. Montoya gali pasigirti vienu išskirtiniu pasiekimu. 2004 metais jam pavyko pasiekti rekordą – didžiausias vidutinis greitis įveikiant vieną ratą buvo 262,242 km/val.
Sportininkas mano, kad artimiausioje ateityje pasiekti kažką panašaus pilotams bus labai sunku.
„Juokinga, kad panašių rato įveikimo laikų niekas nematė jau 10 metų. Žmonės apie tai susimąstė tik pernai, kuomet pradėjo skųstis dėl mažo variklio skleidžiamo garso. Visi tada ėmė sakyti: „Oi, automobiliai yra nepakankamai greiti.
Jie gali važiuoti truputį greičiau, taip, tačiau nėra per daug lėti. Ar jie turi mažiau prispaudžiamosios jėgos? Taip, tai galima pastebėti. Esmė tame, kad jiems trūksta prispaudžiamosios jėgos. Be to, jei specialistams duosime pora metų, jie padidins dabartinių jėgainių galią. Tai tiesiog natūrali evoliucija.
Tačiau žmonės turėtų būti atsargesni su norais padaryti automobilius greitesniais. Kadangi kuo greičiau važiuoji, tuo sunkiau lenkti tam, kuris važiuoja už tavęs. Turi būti rastas būdas, kaip pagelbėti pilotuojantiems sportininkams. Reikia sugalvoti, kaip sukurti pakankamai prispaudžiamosios galios nepakenkiant iš paskos važiuojantiems bolidams.“
J. P. Montoya neslepia, jog V10 variklių eros laikais pilotuoti buvo ypatingas jausmas.
„Pasakysiu jums tiesą. Prasidėjus žiemos pertraukai tu nustodavai pilotuoti. Po kurio laiko vėl sėdus į automobilį, pirmi penki ratai buvo daugiausiai baimės ir malonumo suteikiantys ratai per visus metus. Tai būdavo tas pats automobilis su teisingais nustatymais, geromis padangomis, tuomet puikiai žinodavai tą trasą, tačiau greičiausiose vietose vis tiek atleisdavai akseleratoriaus pedalą. Tuometiniai bolidai buvo labai greiti.“
Priešingai nei kai kurie F-1 pasaulio atstovai, J. P. Montoya pasisako už dabartinių hibridinių technologijų naudojimą.
„Tai nuostabi technologija. Problema yra ta, kad žmonės nelabai supranta kas tai per technologija. Yra begalė puikių dalykų, kurių paprastas žmogus tiesiog nesupranta. Mano manymu, mažesnio variklio idėja yra gera. Dabar taip pat yra gerai prižiūrima, kaip jauni sportininkai patenka į F-1. Visi tie žemesnės kategorijos čempionatai yra tam, kad juose dalyvaudamas tu subręstum, kaip pilotas. Tad gavęs šansą lenktyniauti F-1 tu esi tam pasiruošęs. Dabartiniam jaunimui nėra sunku pilotuoti „Formulės-1“ automobilius. Mano laikais, F-1 automobiliai buvo 10-12 sek. greitesni nei GP2. Tad tas šuolis iš vieno čempionato į kitą buvo tiesiog didžiulis.“