Per paskutinius penkiolika ratų M. Verstappenas sugebėjo pakilti iš keturioliktos pozicijos į trečią. Kalbėdamas apie olandą Ch. Horneris sakė, kad sportininkas važiavo „visai kitoje lygoje“.
Kitiems F-1 specialistams M. Verstappeno pasirodymas priminė 1984 m. Monako GP lenktynes, kuriose antras finišavo A. Senna, arba 1996 m. Ispanijos GP etapą, kuriame triumfavo M. Schumacheris.
„Jis nusipelnė, kad jo vardas būtų minimas gretų tų pavardžių. Jo pasirodymas buvo tikrai išskirtinis, – sakė Ch. Horneris. – Nedažnai pamatai tokias lenktynes, kokias pamatėme sekmadienį. Tai, ką mes pamatėme, buvo tikrai kažkas ypatingo.“
„Net ir važiuodamas paskui saugos automobilį jis žvalgėsi. Trečią posūkį jis vis įveikdavo kitokia trajektorija. Jis rado sukibimą su trasa skirtingose trasos vietose. Nepastebėjau, kad kuris nors kitas pilotas taip elgtųsi. Šį kartą Maxas važiavo visai kitoje lygoje“, – tikino jis.
Vienu metu M. Verstappeno pasirodymas vos nesibaigė, kai išvažiuojant iš posūkio šlapioje trasoje sumėtė olando automobilį. Sportininkui pavyko išvengti susidūrimo su apsaugine siena ir tęsti lenktynes.
„Nedaug trūko iki to, kad visi komandos nariai būtų turėję pasikeisti trumpikes. Jis buvo neįtikėtinai ramus. Išskyrus tą akimirką, Maxas visą popietę kontroliavo situaciją“, – konstatavo Ch. Horneris.