Simbolinė pirmo turo A lygos rinktinė:
Edvinas Gertmonas („Atlantas“). Galima diskutuoti apie tai, kokios spalvos kortelė turėjo būti parodyta vartininkui, kai jis savo baudos aikštelėje pargriovė „Trakų“ puolėją Luką Kochanauską, bet kadangi ji buvo geltona ir E. Gertmonas liko aikštėje, lieka prisiminti kitus epizodus. O jie buvo įspūdingi – 11 metrų baudinį vartininkas atrėmė, prieš tai jam pavyko pirštų galais nukreipti kamuolį į skersinį, o antrojo kėlinio pradžioje E. Gertmonas koja stebuklingai atmušė dar vieną L. Kochanausko bandymą. Ir „Trakai“ palūžo.
Marko Živkovičius (Marijampolės „Sūduva“). Šiuo atveju nedidelis deguto šaukštas medaus statinėje irgi buvo – vienintelį įvartį į marijampoliečių vartus Pakruojo „Kruoja“ įmušė, kai Aivaras Bagočius su kamuoliu prašoko pro „Sūduvos“ naujoką iš Serbijos. Bet visą kitą laiką M. Živkovičius savo nepailstamais reidais degino žolę dešiniajame krašte, o galutinai reabilitavosi, kai uždirbo 11 metrų baudinį, kurį įmušę marijampoliečiai išsklaidė paskutines abejones dėl savo pergalės.
Audrius Račkus (Kauno „Stumbras“). Kauniečių gynyba, kurios širdyje komandos kapitono balsas – svarbiausias, savo vartų prieigose „Šiauliams“ savivaliauti neleido. Geltoni ir juodi vienintelį įvartį iš 11 metrų baudinio įmušė tada, kai rungtynės iš esmės buvo pralaimėtos. O A. Račkus ne tik pavyzdingai atliko savo pareigas gindamasis, bet ir pelnė vieną iš trijų „Stumbro“ įvarčių.
Georgas Freidgeimas („Žalgiris“). Rungtynėse su Utenos „Uteniu“ daug darbo vilniečių gynėjai neturėjo, bet „Žalgiris“ vienintelis pirmajame ture nepraleido įvarčio. Situacijose, kai čempionato debiutantai iš Utenos sugebėdavo sukelti įtampos, G. Freidgeimas rungtyniavo ramiai ir neklysdamas.
Egidijus Vaitkūnas („Žalgiris“). Dar kartą – „Žalgiris“ nepraleido. Šiame ture nebuvo kairiojo gynėjo, kuris priblokštų savo žaidimu ar taptų atradimu treneriams bei sirgaliams, o E. Vaitkūnas rungtyniavo nenukrypdamas nuo savo futbolo standartų, kurie A lygai yra pakankamai aukšti.
Nerijus Mačiulis („Stumbras“). Kauno komandos smegenys aikštės viduryje. Patirties lobynas, kurio buvimas šalia leidžia daug ramiau rungtyniauti jauniems „Stumbro“ futbolininkams. „Šiauliams“ dvikovoje su kauniečiais nuolatinį galvos skausmą kėlė standartinės situacijos, o jose „Stumbre“ vadžias savo rankose irgi laiko N. Mačiulis.
Tomas Bučma (Kauno „Spyris“). Įvertinimas galbūt šiek tiek avansu. Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas kol kas tikrai nėra stipresnis vidurio saugas už Deividą Šemberą, Jurijų Kendyšą ar Karolį Chveduką, tačiau „Klaipėdos granitą“ įveikęs „Spyris“ nusipelnė turėti savo atstovą turo simbolinėje komandoje, o T. Bučma ne tik atliko rezultatyvų perdavimą Benui Olencevičiui, bet kartu su Dmtrijumi Rekišu turbūt labiausiai nusipelnė komandos lyderių etiketės.
Robertas Vėževičius („Atlantas“). Konkurencija dešiniojo saugo pozicijoje šįkart buvo bene didžiausia – solidžias rungtynes sužaidė Jakubas Wilkas iš „Žalgirio“, varžovų gynybą krašte draskė Klaudijus Upstas iš „Stumbro“, simpatiškų atkarpų sužaidė Marius Papšys iš „Klaipėdos granito“. Bet „Atlante“ debiutavęs R. Vėževičius buvo efektyviausias iš jų – įsirašė į asmeninę statistiką du rezultatyvius perdavimus.
Vaidotas Šilėnas („Sūduva“). Dar vienas krašto saugas, kuris debiutą naujoje komandoje pažymėjo dviem rezultatyviais perdavimais. Du V. Šilėno pakeltus kampinius įvarčiais pavertė veteranas Tomas Radzinevičius. Po šių epizodų „Kruoja“ buvo įsprausta į kampą, bet, suprantama, V. Šilėno vertės bei naudos komandai apriboti dviem standartinėmis situacijomis negalima – kairiajame krašte jis buvo aktyvus ir matomas visas rungtynes.
Elivelto („Žalgiris“). Tas pats senas geras Elivelto, prisistatęs Lietuvai pernai, kai žaidė Panevėžio „Ekrane“. Skirtumas toks, kad dabar brazilą dar supa ir pajėgesni komandos draugai. Nors „Utenis“ gynėsi atidžiai ir drausmingai, technišką ir nuolat kamuolio ieškantį Elivelto jiems ne visada pavykdavo sutramdyti. Rezultatas – du brazilo įvarčiai, atnešę čempionams pergalę. Panevėžyje puolėją treniravęs Valdas Dambrauskas ir toliau juo besąlygiškai pasitiki ir toliau gaudamas už tai rezultatą.
Andrejus Paniukovas („Atlantas“). Jei mitologinis karalius Midas paversdavo auksu viską, prie ko prisiliesdavo, po pirmojo A lygos čempionato turo galima konstatuoti, kad A. Paniukovas paverčia kamuolį įvarčiu, kai tik jį paliečia. Aišku, taip bus ne kiekvieną kartą, bet ruso debiutas Lietuvoje – iš koto verčiantis: keturi įvarčiai ir triuškinama „Atlanto“ pergalė prieš varžovą, kuris laikomas tiesioginiu klaipėdiečių varžovu kovojant dėl medalių.