Iš pralaimėjusių komandų savo atstovą turi tik „Atlantas“.
Vartininkas – Marius Rapalis („Trakai“)
„Trakų“ pergalių serija nutrūko, tačiau įspūdinga M.Rapalio serija tęsiasi. Riterių vartų sargas šalies čempionate nepraleido įvarčio jau šeštas rungtynes paeiliui. Pridėjus LFF taurės varžybas, „sausų“ minučių skaičius yra tikrai didžiulis. Galima sakyti, kad mače prieš „Kauno Žalgirį“ vartininkui padėjo ir gerų progų turėję, bet, galimai, slegiami serijos varžovai, mušę pro šalį. Vis tik tas stebuklas, kurį M. Rapalis iškrėtė per arbitro pridėtą laiką, atrėmęs Roko Krušnausko smūgį galva iš kelių metrų ir išsaugojęs „Trakams“ tašką, buvo tiesiog neįtikėtinas. Rinktinėje trečią kartą.
Gynėjas – Valdemaras Borovskis („Lietava“)
Pažiūrėjus į „Utenio“ įmuštų įvarčių skaičių čempionate galima būtų sakyti, kad „Lietavos“ išsaugoti „sausi“ vartai – dėsningumas. Tačiau paskutinį kartą Jonavos klubui tai pavyko padaryti tik 2-o turo mače prieš tą patį „Utenį“, kuris pastaruoju metu jau buvo atgavęs pasitikėjimą prie varžovų vartų. Todėl „Lietavos“ gynybos pagrindinis nuopelnas ne tik tai, kad sugebėta nepraleisti, bet ir tai, kad II rato dvikovoje uteniškiai realių progų praktiškai neturėjo. Prie to akivaizdžiai prisidėjo solidžias rungtynes sužaidęs V. Borovskis. Būtent šis gynėjas nutraukė bene pavojingiausią svečių momentą, kampinio metu blokuodamas Jevgenijaus Morozo smūgį galva antrajame kėlinyje. Be darbo prie savo vartų, jonaviškis, kaip įprasta, buvo matomas ir puolime, kur perdavimais link vartų kėlė gaisrus prie „Utenio“ vartų. Į simbolinę rinktinę išrinktas ketvirtą kartą.
Gynėjas – Algis Jankauskas („Sūduva“)
Nuo sezono pradžios išskirtine gynyba pasigirti negalėjusi „Sūduvos“ gynyba buvo arti to, kad antrose rungtynėse prieš „Atlantą“ išsaugotų „sausus“ vartus. Negana to, tai kone pavyko padaryti ten, kur „Atlantas“ ypatingai stiprus – uostamiestyje. Sūduviškiai žaidė labai užtikrintai ir susikoncentravę, todėl Ivanui Kardumui daug darbo nesuteikė. Antrą savaitę iš eilės į rinktinę patekusiam A. Jankauskui treneriai jokių priekaištų nesurastų. Gynėjas visada buvo ten, kur jo reikėjo, pasaugodavo krašto gynėjus po pavojingų klaipėdiečių išpuolių flangais, laiku ateidavo į pagalbą ir vartininkui bei puikiai vadovavo visai gynybos linijai.
Gynėjas – Karolis Gvildys („Kauno Žalgiris“)
„Kauno Žalgiriui“ pavyko padaryti nedidelį žygdarbį ir sustabdyti įsibėgėjusius čempionato lyderius, nors atrodė, kad, nukraujavus kauniečių gynybos linijai, riterių laukia nesunkus kelias į dar vieną pergalę. Vis dar traumą tebesigydantį Igną Dedurą gynybos centre pakeitęs Karolis Gvildys dar kartą pademonstravo savo universalumą. Ne sau įprastinėje pozicijoje rungtyniavęs saugas nepataikė į kamuolį ir prisidėjo prie to, kad pačioje mačo pradžioje prieš vartus iššoktų Artiomas Gurenka, o antrajame kėlinyje kaunietį lydėjo sėkmė, kai bandydamas nutraukti varžovų ataką pats vos neįsimušė į savo vartus. Visais kitais epizodais K.Gvildys buvo puikus bei ne kartą ir ne du puikiais veiksmais nutraukdavo trakiškių atakas ir ženkliai prisidėjo prie to, kad „Kauno Žalgiris“ pirmą kartą sezone nepraleistų. Į rinktinę pateko antrą kartą.
Gynėjas – Egidijus Vaitkūnas („Žalgiris“)
„Stumbras“ nebėra tas lengvas „Žalgirio“ grobis, kurį čempionas lengvai nukaudavo anksčiau, todėl tiek LFF taurės pusfinalyje, tiek ir šalies čempionato 9-e ture lengvo pasivaikščiojimo nebuvo. Vienas geresnių gynybos linijos žaidėjų lygos rungtynėse buvo komandos kapitonas E. Vaitkūnas. Jis nebuvo labai aktyvus puolant, tačiau ženkliai prisidėjo prie to, kad įprastai pavojingas Giorgio Russo ir Francisco Floreso duetas nekeltų grėsmės. Ne daugiau pavojingas buvo ir po pertraukos aikštėje pasirodęs Keneddy Eriba. Taip pat būtent E. Vaitkūnas išgelbėjo komandą nuo garantuoto įvarčio, nuo vartų linijos atmušdamas be priežiūrios greitos atakos metu likusio Eduardo smūgį. Debiutas turo rinktinėje.
Saugas – Edvinas Kloniūnas („Kauno Žalgiris“)
Tai, kad „Kauno Žalgiriui“ pavyko sustabdyti riterių atakos liniją, buvo ne tik gynybos, bet ir saugų nuopelnas. Vienas jų – pirmąsias rungtynes be keitimo lygoje sužaidęs simbolinės rinktinės debiutantas E. Kloniūnas, tapęs svarbiu bastionu, pro kurį tekdavo prasiveržti kauniečių saugams, kurio buvo pilna visur. Užėmęs K. Gvildžio vietą virš gynėjų, 18-metis kaunietis su savo užduotimis tvarkėsi labai gerai, ne tik pasitikdamas su kamuoliu artėjančius varžovus, tačiau ir atidžiai prižiūrėdamas nuolat iš puolimo linijos nusileisdavusį Dmitrijų Rekišą.
Saugas – Arnas Paškevičius („Lietava“)
Bene pačios geriausios A. Paškevičiaus rungtynės šiame sezone antrą kartą užtikrino vietą simbolinėje turo rinktinėje. Saugas buvo tiesiog puikus kovoje dėl aukštų kamuoliu „antrajame aukšte“, kur praktiškai nepralaimėjo nei vienos dvikovos, neleisdamas svečiams užsikabinti už kamuolio, taip pat pelnė puikų vienintelį mačo įvartį po kampinio. Pažymėtina ir dar nematyta akrobatika, pademonstruota švenčiant taiklų smūgį.
Saugas – Mantas Kuklys („Žalgiris“)
Po traumos sugrįžus M. Kukliui, buksuojančio „Žalgirio“ žaidimo kreivė ėmė kilti aukštyn. Tai tik įrodymas, koks svarbus čempionui šiemet yra šis saugas. Atakų organizacija, pavojingi kamuolio pakėlimai ar smūgiai, po vieno kurių pataikyta į virpstą, standartų metu, realizuotas baudinys bei rezultatyvus perdavimas – „kukli“ M. Kuklio nuveiktų darbų suvestinė, garantavusi vietą simbolinėje turo rinktinėje.
Saugas – Maksimas Maksimovas („Atlantas“)
Akivaizdus „Atlanto“ lyderis buvo pagrindine grėsme svečių iš Marijampolės vartams net tokiose rungtynėse, kur progų sukurta nebuvo daug. Pirmajame kėlinyje rusas galėjo išvesti komandą į priekį, tačiau laisvas nepataikė į vartus po perdavimo iš krašto. Antrajame jo smūgį galva atrėmė I. Kardumas. Kai jau atrodė, kad „Atlantas“ prarado paskutines viltis, būtent M. Maksimovas uždirbo ir realizavo baudinį, suteikusį papildomas galimybes klaipėdiečiams išgelbėti rungtynes. Tačiau vienas lauke – ne karys. Didesnio komandos draugų indėlio legionierius nesulaukė, bet savo pasirodymu nusipelnė vietos turo rinktinėje. Joje – trečią kartą
Saugas – Vytautas Lukša („Žalgiris“)
Be M. Kuklio dar vienu čempionų gerėjančio žaidimo „kaltininku“ tapo V. Lukša. Dviem įvarčiais nukovęs „Stumbrą“ LFF taurės pusfinalio antrosiose rungtynėse, saugas nepasigailėjo varžovo ir čempionato dvikovoje, tikslu smūgiu įtvirtindamas „Žalgirio“ pergalę. Tačiau ir be įvarčių žalgirietis šiuo metu demonstruoja puikią formą ir keliuose mačuose iš eilės yra vienas pastebimiausių sostinės komandos futbolininkų, aktyviais veiksmais keliančių uraganus prie varžovų vartų. Rinktinėje svečiuojasi antrą kartą.
Puolėjas – Tomas Radzinevičius („Sūduva“)
Mačas prieš „Atlantą“ – dar vienas įrodymas, kiek „Sūduvai“ svarbus T. Radzinevičius. Porą sykių komandą šiame sezone gelbėjęs puolėjas jau artėja prie savo geriausios formos, atitinkamai įsibėgėja ir Marijampolės klubas. Savo aukštą klasę Klaipėdoje puolėjas įrodė iškart be skrupulų išnaudodamas varžovų klaidą bei pelnydamas pirmąjį mačo įvartį, o antrojo įvarčio metu puikiai paskui save nuvedė Aleksejų Jepifanovą. Faktas, kad T. Radzinevičiui esant aikštėje, kur kas laisviau jaučiasi ir į puolimą prisijungianti „Sūduvos“ saugų linija, nes varžovams tenka daugiau dėmesio skirti Marijampolės komandos lyderiui, galinčiam ne tik įmušti, bet ir puikiai sukurti progas komandos draugams. Į rinktinę išrenkamas trečią kartą.