„Kai būdamas laisvuoju agentu ilsėjausi Lietuvoje, vaizduotėje keliavau per visas šalis nuo Europos iki Kinijos. O apie Ameriką man net netoptelėjo“, – DELFI prisipažino V. Andriuškevičius.
Praėjusią liepą lietuvis pasuko labai neįprastu maršrutu: „Cambuur“ (Olandija) klube dvejus metus praleidęs krašto gynėjas priėmė Portlando „Timbers“ ekipos pasiūlymą.
Iš Europos į MLS paprastai keliauja gęstančios Senojo žemyno žvaigždės, kuriomis amerikiečiai tikisi išpopuliarinti JAV futbolą, žaidžiamą ne rankomis, o kojomis.
Ir V. Andriuškevičius nebūtų laužęs šios taisyklės, jei „Cambuur“ ekipa būtų išsilaikiusi aukščiausiame Olandijos divizione.
Galbūt nebūtų išvykęs paragauti amerikietiškosios svajonės ir tuo atveju, jei būtų turėjęs daugiau pasirinkimo variantų. Bet alternatyvų įpusėjus vasarai nebuvo, ir V. Andriuškevičius nedelsė.
„Galėjau atsisakyti ir laukti kito pasiūlymo. Labai gerai, kad taip nepadariau. Viskas išėjo geriau nei galėjau pagalvoti. Pamačiau, ko nebuvau matęs. Ar iš „Cambuur“ patekau į aukštesnį lygį? Žinoma, be jokių abejonių“, – įsitikinęs žaidėjas, pasekęs 2009-2010 metais „New England Revolution“ klube žaidusio dabartinio Lietuvos rinktinės stratego Edgaro Jankausko pėdsakais.
Alytiškis išskrido į Oregono valstiją, skalaujamą Ramiojo vandenyno. Nuo gimtinės jį atskyrė dešimt laiko juostų. Ir rugsėjį pasaulio čempionato atrankos mače su Slovėnija iki tol tvirtą vietą rinktinės starto sudėtyje turėjęs V. Andriuškevičius nebepasirodė.
„Timbers“ sezonui pakrypus į pabaigą grumiasi dėl vietos atkrintamosiose varžybose: Vakarų konferencijoje Portlando ekipa yra septinta – pirmoji „už brūkšnio“.
MLS kasmet karūnuoja du čempionus: reguliaraus sezono ir atkrintamųjų varžybų nugalėtojus. Pernai pastaraisiais tapo „Timbers“, tad dabar likti už borto „medkirčiams“ būtų tikra nesėkmė. Tiesa, likus dvejoms rungtynėms Calebo Porterio auklėtiniai dar gali suspėti į traukinį.
Tad starto sudėtyje įsitvirtinusio ir įvarčiu rugpjūčio pabaigoje pasižymėjusio „Vyto“, kaip FBK „Kauno“ mokyklos auklėtinis vadinamas anapus Atlanto, paslaugos klubui ypač reikalingos.
Bet pasinaudojęs pertraukėle MLS tvarkaraštyje V. Andriuškevičius į Glazgą, kur šeštadienį lietuviai susitiks su Škotija, atskrido pats pirmas.
Žaidėjui reikėjo susidoroti su anksčiau nepatirtu išbandymu – tolimos kelionės į Rytus padariniais.
„Pirmą naktį negalėjau užmigti, septintą ryto jau rašiau Karoliui Kriščiūnui (rinktinės vadybininkui – DELFI) klausdamas, kur jie. Tuo metu komanda buvo Švedijoje. Padėjau galvą ketindamas pamėginti kokią valandą snūstelėti – atsikėliau pusę trijų. Visi jau buvo atvažiavę, Karolis klausinėja, kur esu. Griebiau už daiktų ir atlėkiau. Atvažiavau pirmas, o pasirodžiau paskutinis“, – juokėsi futbolininkas.
Nemiegojo jis ir kitas dvi naktis – nepadėjo nė raminamieji. Bet rungtynių išvakarėse V. Andriuškevičius pagaliau sureguliavo organizmo laikrodį ir kovai teigia esantis pasiruošęs.
Gynėjas žada ir ateityje atsiliepti į rinktinės kvietimus, nors savo tolesnį kelią regi JAV.
– Darvydo Šerno ir Artūro Rimkevičiaus karjeros rinktinėje baigėsi, kai jie išvyko rungtyniauti į tolimus kraštus – atitinkamai Australiją ir Brunėjų. Ar jums sudėtinga buvo atvykti į Škotiją ir prisijungti prie komandos? – DELFI paklausė V. Andriuškevičiaus
– Ne. Mūsų klube yra trys žaidėjai, atstovaujantys nacionalinėms rinktinėms. MLS išleidžia visus futbolininkus, kurie gauna kvietimus, mūsų klubo treneris taip pat nedaro jokių kliūčių. Rungtynes su Slovėnija praleidau tik dėl to, kad buvau neseniai prisijungęs prie klubo, panašiu metu žaidėme mačą, po kurio nebūčiau suspėjęs atskristi. MLS nedaro pauzių per rinktinių rungtynių langus, bet aš, kiek būsiu reikalingas, visuomet stengsiuosi atvykti.
– Ankstesniam rinktinės trenerių štabui trūkdavo informacijos apie toli iškeliavusius futbolininkus. Ar E. Jankauskas daug jūsų klausinėjo apie žaidimą klube?
– Jam tikrai nebuvo būtina rašyti man ir klausti, kiek minučių sužaidžiau. Šiais laikais visa informacija yra internete. O MLS ypač aktyviai dirba viešinimo srityje. Po kiekvienų rungtynių socialiniai tinklai pilni vaizdo įrašų, reportažų. Sekti šią lygą labai paprasta, viskas daroma grynai amerikietiškai – kaip realybės šou.
– Prieš dvi savaites jums rungtynių metu po susidūrimo su varžovu lūžo šonkaulis. Pasekmių jau nebejaučiate?
– Laimei, kaulas tik skilo, bet deformacijų nebuvo. Dėl to gydymas – trumpesnis. Klubas norėjo, kad aš toliau žaisčiau suleidus vaistų nuo skausmo, bet pats nenorėjau rizikuoti. Nepatariu niekam laužytis šonkaulių – jausmas nekoks. Sunkiausia miegoti, o čiaudėti išvis neįmanoma. Neduok Dieve.
– E. Jankauskas, pažaidęs MLS pirmenybėse, pasakojo, kad jį nustebino infrastruktūra, bet futbolo lygiu JAV dar akivaizdžiai nusileidžia Europai. Kokie jūsų įspūdžiai?
– E. Jankauskas ten žaidė prieš šešerius metus. Tai jau senovė – taip sparčiai keičiasi ši lyga. Pats ten važiuodamas visiškai nežinojau, ko tikėtis. O atvažiavęs pamačiau savo komandoje tiek gerų žaidėjų, kiek dar niekada nebuvau matęs. Du mūsų vidurio gynėjai (Liamas Ridgewellas ir Stevenas Tayloras – DELFI) – sužaidę po 150 rungtynių Anglijos „Premier“ lygoje, puolėjas Fanendo Adi anksčiau rungtyniavo Danijos čempionų „Copenhagen“ komandoje, Darlingtonas Nagbe žaidžia JAV rinktinėje, o tokio lygio žaidėjo kaip argentinietis Diego Valeri aš apskritai dar nematęs. Trenerių štabe yra pora anglų, naujazelandietis.
Jei E. Jankauskui didžiausią įspūdį padarė infrastruktūra, man – technologijos. Europoje gal tik aukščiausio lygio klubai tokias naudoja. Aš tokių aparatų dar nebuvau matęs. Norint nustatyti širdies darbo dažnius patiriant fizinį krūvį, anksčiau reikėdavo minti dviratį ar bėgti ant takelio. O ten – užsidedi keletą daviklių, paguli porą minučių, ir matai, koks tavo streso lygis, kaip išsimiegojai, kaip atsigavęs kūnas. Treniruojamės taip pat užsidėję daviklius. Žinome, kiek nubėgome, kokiu greičiu, koks buvo širdies ritmas. Kai atvykau į klubą, fizinio pasirengimo treneris patikrino visus mano kūno parametrus: kiek pasiekiu rankomis, kiek susilenkiu, kaip atlieku įvairius pratimus. Pagal surinktus duomenis specialistai nustato tavo problemines zonas ir sukuria pratimų programą joms panaikinti.
– Kaip JAV klubas atkreipė dėmesį į jus?
– Iš pradžių įsivaizdavau, kad jie per vieną dieną nusprendė. Nustebau sužinojęs, kad klubo žvalgai stebėjo trejas mano rungtynes stadione, vienos iš jų buvo mačas Londone su Anglijos rinktine. Kairiojo gynėjo jie ieškojo gal metus, kol pasirinko.
– Oficialiame „Timbers“ interneto puslapyje prie informacijos apie jus pridėtas ir pavardės tarimas – „vee-TOE-tas an-drew-SKA-vi-jus“. Ar dažnai patenkante į situacijas, kurios dėl kultūrinio skirtumo kelia šypseną?
– Taip, atrodo juokingai. Bet tai pirmas kartas, kai kažkas pasirūpino paaiškinti, kaip reikėtų ištarti mano ilgą pavardę. O šiaip viskas ten gali sukelti šypseną. Pirmiausia, vietiniai yra labai pozityvūs, neturi blogų emocijų. Viskas labai gerai suplanuota, žaidėjui nereikia niekuo rūpintis – pirmiausia pagalvojama apie juos. Net oro uoste nereikia nešiotis savo krepšių – tik bilietą pasiimame.
– Jei tikėsime statistika „Providence Park“ stadiono Portlande vidutinis lankomumas šiek tiek net lenkia tribūnose esančių kėdžių skaičių – 22 tūkstančius.
– Taip ir yra. Šiuo požiūriu man labai sekasi – kur benuvažiuoju, sirgaliai būna vieni iš geriausių. Portlandas yra viena iš nedaugelio komandų, stadioną turinčių miesto centre. Kiek žinau, sezono abonementų paklausa už pasiūlą didesnė dešimčia tūkstančių, į fanų sektorių norintys įsigyti bilietus žmonės prie kasų eilėje laukia per naktį pasistatę palapines. Klubas galėtų statyti didesnį stadioną, bet to nedaro tik dėl tradicijų, dėl mūsų arenos atmosferos. Visi ploja, visi dainuoja, fanų tribūnoje žiūrovai būna atsistoję visas rungtynes.
– Sirgalių nuotaikos negadina faktas, kad praėjusių metų čempionai gali nė nepatekti į atkrintamąsias varžybas?
– Pernai komanda įšoko į atkrintamąsias tik laimėjusi paskutines trejas rungtynes. Taip pat gali nutikti ir šiemet. Bent jau to tikimės, vilčių niekas nelaidojame.
– Jums dar neteko rungtyniauti prieš „Orlando City“, „New York City“ ar Los Andželo „Galaxy“ – komandas, kuriose žaidžia tokios žvaigždės kaip Kaka, Andrea Pirlo, Didier Drogba, Davidas Villa. Kuris žaidėjas paliko didžiausią įspūdį iš tų, su kuriais susidūrėte aikštėje?
– Pavyzdžiui, paskutinėse rungtynėse priešininkų vartus gynė Timas Howardas. Bet su garsiausiomis komandomis jėgų dar netikrinau. Tebesijaučiu naujokas – tik atvažiavau, ir po kelių savaičių lyga gali pasibaigti. Spėjau tik šiek tiek pauostyti, pasižiūrėti – ta patirtis turės persikelti į kitą sezoną.
– Dėl to, kur žaisite kitą sezoną, jokių abejonių nėra?
– Ne. Mano sutartis galios dvejus su puse metų. Manau, pažaidus du mėnesius klubas manęs neišmes į gatvę (juokiasi – DELFI). Man pačiam kažkur į šoną žvalgytis taip pat būtų kvaila.
– „Timbers“ turi įdomią tradiciją – po kiekvieno įvarčio medkirtys atpjauna nuo rąsto trinką, kuri atitenka žaidėjui. Esate tokią gavęs?
– Taip, kai įmušiau įvartį. Dabar ji stovi mano balkone – iš jos padarytas kavos staliukas. O prie mūsų puolėjų spintelių rūbinėje stovi sukrautos ištisos malkų krūvos.