Praėjusį savaitgalį jau startavo Pietų Korėjos futbolo čempionatas, o tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Nikaragva pirmenybės niekada ir nebuvo sustojusios. Vis dėlto aukščiausio lygio futbolo kovų nebuvo daugiau nei du mėnesius – Bundeslyga tapo pirmuoju grįžusiu elitiniu čempionatu.
Nors aukščiausio lygio futbolas grįžo, jis nėra toks pats, kokį buvo įprasta jį matyti. Dėl koronaviruso pandemijos rungtynės vyksta be sirgalių, o komandos laikosi daugybės saugumo reikalavimų.
Nuolat dėl koronaviruso testuojami futbolininkai į stadionus atvyksta keliais skirtingais autobusais, stadionuose jiems yra matuojama temperatūra, kaukes jie nusiima tik žengdami į aikštę.
Ant suolo per rungtynes liekantys žaidėjai ir treneriai lieka su kaukėmis bei laikosi vieni nuo kitų atstumo. Pritrūkus vietų ant atsarginių suolo, žaidėjai sėdi pirmose tribūnų eilėse.
Laikomasi ir griežtų higienos reikalavimų: visi stadionuose esantys žmonės raginami kuo dažniau plauti rankas, prieš rungtynes bei per pertrauką yra dezinfekuojami ir futbolo kamuoliai.
Prieš susitikimų startą vykstantys įprasti komandų pasisveikinimai buvo keičiami kumščių, alkūnių arba kojų sumušimais.
Kai kurie futbolininkai stengiasi nekontaktuoti ir mačo metu. Pavyzdžiui, Dortmundo „Borussia“ atstovai po įvarčių sumušdavo alkūnėmis arba šokdavo atsitraukę vienas nuo kito.
Tiesa, kai kurie įvarčiai buvo švenčiami taip, kaip įprasta. Visai nesivaržė pergalę 3:0 šventę Berlyno „Hertha“ žaidėjai: po vieno iš įvarčių Dedrickas Boyata netgi apdovanojo bendraklubį Marko Grujičių bučiniu.
Rungtynių metu stadione buvo taip tylu, jog televizijos transliacijų žiūrovai galėjo girdėti žaidėjų ir trenerių pokalbius, o taip pat ir kamuolio paspyrimo garsą. Tyla buvo nutraukiama po įvarčių, stadionuose tuomet grojama muzika.
Po mačų futbolininkai ir treneriai davė interviu transliuotojams atsitraukę nuo žurnalistų dideliu atstumu, o spaudos konferencijos vyko internetu. Beveik visi treneriai pripažino, jog sugrįžusi Bundeslyga yra keista.
„Ši diena buvo neįprasta. Aš emocingas žmogus, mėgstu apsikabinti savo žaidėjus, būti arti jų, tačiau dabar to daryti negaliu“, – sakė Diuseldorfo „Fortuna“ strategas Uwe Rosleris.
„Stadione nėra jokio garso. Spiri kamuolį, atlieki puikų perdavimą, pelnai įvartį, o tuomet nieko nenutinka. Tai yra labai labai keista“, – teigė Dortmundo „Borussia“ treneris Lucienas Favre.
„Įvarčių šventimas yra futbolo dalis. Mes buvome testuoti tiek kartų, kad galime sau tai leisti. Įvarčiai bereikšmiai, jei negali jų atšvęsti. Džiaugiuosi, jog šiandien turėjome, ką švęsti“, – savo auklėtinius gynė „Hertha“ vairininkas Bruno Labbadia.
Neįprastai jautėsi ir futbolo apžvalgininkai. Rungtynes iš namų komentavęs buvęs futbolininkas Owenas Hargreavesas teigė, jog žiūrėti tokį futbolą buvo sudėtinga.
„Jau pasiilgau futbolo su sirgaliais. Prie to, ką matome dabar, reikia priprasti. Futbolas be sirgalių yra keista. Tai žiūrėti nėra lengva“, – sakė anglas.
„Dortmundo ir Gelzenkircheno ekipų akistatos atmosfera man priminė laikus, kai mokykloje žaidžiau tarpklasines krepšinio rungtynes“, – sakė BBC žurnalistas Jonathanas Chilversas.
Jo kolega Marty Waddellas pridūrė: „Ne, atleiskite. Kad ir kaip mylėčiau futbolą, tai nėra teisinga. Vis dar esu pasiilgęs futbolo, dabar galbūt netgi labiau nei iki šiol.“