Dienos vizitą futbolo specialistas pradėjo susitikdamas su visais klubo treneriais ir administracija, vėliau vyko individualūs A. Skarbaliaus pokalbiai su kiekvienu treneriu.
Tokie susitikimai vykstą bent kartą per tris mėnesius, jų metu specialistas ne tik vertina „Utenio“ trenerių darbą, tačiau ir atsako į jiems kylančius klausimus bei konsultuoja.
Praėjusio susitikimo metu viena svarbiausių A. Skarbaliaus užduočių buvo individualios akademijos auklėtinių pažangos stebėjimas.
„Treneriai tobulėja vizualizuodami savo žaidėjų pažangą – tai labai svarbu net mažiausiųjų vaikų grupėse, nes treneriai patys gali matyti kas pavyksta, o kur reikia daugiau pastangų, – pastebėjo A. Skarbalius. – Šiuo metu akademijoje vyksta kiekvieno žaidėjo profilio vertinimo tobulinimas, tai turėtų tapti įrankiu, padėsiančiu vertinti kiekvieno žaidėjo progresą.
Su kiekvienu treneriu aptarėme jo kasdienį darbą pagal „Auri-Dohm“ programą, kas pavyksta, kas sekasi sunkiau. Bendrai vertinant – klubas eina į priekį ir tobulėja. Dabar didžiausią iššūkį aš matau tai, kad reikia išlaukti, kada užaugs savi vaikai ir galės žaisti pagrindinėje komandoje, šiuo metu jaunimui yra sudėtinga varžytis su vyrais“.
Vakare A. Skarbalius susitiko su FA „Utenis“ auklėtinių tėvais, su kuriais aptarė klubo ir akademijos tikslus bei „Auri-Dohm“ metodiką.
Daug dėmesio buvo skirta vaikų vertinimo sistemai ir rezultatams. A. Skarbalius pristatė mokslininkų atliktus tyrimus, kuriais vadovaujasi visos pažangios užsienio šalių akademijos.
„Įrodyta, kad ugdant aukšto meistriškumo sportininkus, yra tam tikros periodizacijos. Tai reiškia, kad mažiausieji vaikai, iki 8-9 metų, ateina tam, kad pajaustų malonumą sportuodami – negalima išgąsdinti tokio amžiaus vaikų, o mokyti juos reikia atliekant tam tikrus techninius elementus, lavinančius motoriką, koordinaciją, – aiškino jis. – Iki 12 metų mes juos turime mokyti treniruotis, ateiti į treniruotes, norėti tobulėti.
Nuo 12 iki 15 metų jie jau ateina treniruotis ir pradeda ryškiai tobulėti, po 15 metų mes jau norime rungtynėse matyti ką iki to amžiaus ištobulinome, iš 17-18 metų žaidėjų jau tikimės rezultato“.
A. Skarbalius papasakojo apie tyrimus, pagal kuriuos tais pačiais metais gimusių vaikų biologinio amžiaus skirtumai, kurie gali siekti net iki penkių metų.
Greičiau fiziškai besivystantys, stipresni vaikai yra pranašesni, tačiau mažieji jų bendraamžiai gali turėti net didesnį, tik tuo metu dar neatskleistą potencialą. Todėl, pasak jo, treneriai turi tai pamatyti, todėl ir yra skiriamas dėmesys periodizacijai bei individualiam ugdymui.
Specialistas pabrėžė, kad ir tėvai neturėtų tikėdamiesi išauginti žvaigždę sukurti spaudimo, formuoti vaikų supratimo, kad jiems kažkas pavyko arba nepasisekė tik žvelgdami į rungtynių rezultatą – daug svarbesnės kiekvieno jauno žaidėjo mikropergalės, tai, ką jis geriau negu ankstesnių rungtynių metu, negu galutinis rezultatas.
„Neatimkime iš vaikų džiaugsmo sportuoti, – kvietė A. Skarbalius. – Svarbiausias tikslas – ugdyti asmenybę, sportas padeda ugdyti daug svarbių savybių: komandinę dvasią, discipliną, ryžtą nepasiduoti ir daug kitų, o taip pat žmogų pratina prie sporto, skatina rinktis aktyvų gyvenimo būdą, socializuotis.
Tik po to, perėjęs visus ugdymo etapus, jei žmogus turi gebėjimų, jis gali individualiai tobulėti ir tapti taip vadinamu inteligentišku žaidėju“.