„Kuomet ateina perėjimų metas, Lietuvoje perspektyvos susikerta su pelnu“, – skelbia „The New York Times“.
Laikraščio žurnalistas Kauno klubo pavyzdžiu iliustruoja, su kokiais iššūkiais ir apgaule susiduria į Europą pasukę jauni futbolininkai iš Afrikos ir Pietų Amerikos.
Tuo metu „Stumbro“ atstovai įsitikinę, kad už straipsnio kyšo vieno agento ausys, mat istorijos centre atsidūrė du jo klientai, dėl kurių kilusį ginčą teks spręsti FIFA.
Pateikiame visą „The New York Times“ publikaciją apie galimybe įsitvirtinti Europoje susiviliojusių „Stumbro“ žaidėjų vargus.
Žlugusių vilčių ir sulaužytų pažadų įkaitai
Laiškas buvo trumpas ir konkretus: „Monaco“ futbolo klubas kviečia Ibrahimą Sory Soumah iš gimtosios Gvinėjos dešimties dienų peržiūrai atvykti į Prancūziją.
Sportininko galvoje milžinišku greičiu sukosi pačios įvairiausios mintys. Jei prancūzams patiksiąs, gali atsidurti vienoje iš geriausių futbolo talentų kalvių, galbūt net pasekti tokių žvaigždžių kaip George'as Weah, Thierry Henry ar Kylianas Mbappe pėdsakais.
Nesėkmės atveju, jis bent jau gautų galimybę kelias dienas pasitreniruoti su profesionalais, ateityje susirasti kitą perspektyvų klubą ir įsitvirtinti Europoje.
Nuo šių svarstymų prabėgo dveji metai. Kilus sunkumams dėl vizos, 2017-ųjų sausį I. Soumah į Prancūziją taip ir nenuvažiavo. Užuot atsidūręs Monte Karle, jis dabar sėdi vienoje Kauno kebabinėje. Pasirašęs sutartį, pagal kurią jam kas mėnesį priklauso 400 eurų atlyginimas, visiškai nesuderinamas su nustatyta žaidėjo išpirkos suma, siekiančia kelis milijonus.
20-metis vaikinas iš Gvinėjos gyvena name, priklausančiame futbolo klubui „Stumbras“.
Šimtams futbolo žaidėjų iš viso pasaulio ši savaitė labai ypatinga: tai paskutinė galimybė užsitikrinti perėjimą į stiprius Europos klubus ar lygas. Kitos tokios progos reikės laukti iki sausio. Tokiems futbolininkams kaip I. Soumah tai gyvybiškai svarbu.
Jo sutartis su „Stumbro“ klubu atskleidžia tamsiąją prekybos futbolininkais pusę.
Žaidėjams, tapusiems žlugusių vilčių ir sulaužytų pažadų įkaitais, nepalankios sutartys ir pikti kėslai gali lemti itin niūrą ateitį. Tokių futbolo atstumtųjų gyvenimas gali būti nepakenčiamas ir vienišas. Nepaisant to, visada yra vilties, tad kiekvienais metais šimtai žaidėjų palieka už nugaros gimtuosius namus ir bando laimę Europoje.
Bėda ta, jog, atsidurti nepavydėtinoje padėtyje gana nesunku, tačiau ištrūkti iš užburto rato – tikras iššūkis.
Verslas, o ne sportas
Penkerius gyvavimo metus skaičiuojantis „Stumbras“ yra ne tik futbolo klubas. Nuo 2016 metų viena iš aštuonių Lietuvos A lygos komandų priklauso finansininkui iš Airijos Richardui Walshui. Klubo treneris – portugalas Mariano Barreto.
R. Walsho teigimu, jo pažintis su „Stumbru“ prasidėjo tada, kai vienas bičiulis pristatė jam Ganos rinktinę kadaise treniravusį M. Barreto. Kilo idėja sujungti airio pinigus ir portugalo kontaktus steigiant talentų fabriką, o tada parduoti gerus žaidėjus ir kaip reikiant pasipelnyti.
Paieškoję galimybių Portugalijoje, verslininkai nukreipė žvilgsnius į Lietuvą, kur juos suviliojo vieni mažiausių atlyginimų Europoje ir kur pusė aukščiausiosios lygos komandų kiekvienais metais bando pateikti į Europos taurių turnyrus.
Klubo verslo planas atrodo labai paprastas: verbuoti laisvuosius agentus ir vėliau bandyti juos pelningai parduoti. Jei toks sumanymas neišdega, bent jau galima užsitikrinti tam tikrą procentą nuo sumų, kurios už komandai atstovavusius žaidėjus bus mokamos ateityje.
Tokia strategija visiems schemos dalyviams kuria nemenką įtampą. Žaidėjai viliasi, kad „Stumbras“ nėra jų galutinė stotelė. Taip pat galvoja ir klubo vadovybė. Taigi, klubas, į kurio mačus kartais susirenka ne daugiau 70 gerbėjų, sako, kad jo tikslas – būti naudingam visiems.
„Neturėtumėte mūsų klube užsibūti ilgiau nei dvejus metus. Turėtumėte norėti ir siekti daugiau“, – tvirtina R. Walshas.
Nuo tada, kai pradėjo dirbti su „Stumbru“, M. Barreto į komandą noriai renka mažai kam žinomus, tačiau talentingus jaunuolius iš Brazilijos, Afrikos ir Portugalijos.
Kalbant apie I. Soumah, kuris dar žinomas kaip Ibra, sprendimas vasarį prisijungti prie „Stumbro“ nebuvo skausmingas.
Saugo motyvus paaiškina jo agentas Paulo Teixeira: pagrindinis privalumas tas, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai, tad čia žaidžiantys futbolininkai gali laisvai keliauti po visas bloko šalis.
Vien tai žingsniu priartina prie didesnių ir turtingesnių valstybių kaip Ispanija, Italija, Vokietija ir Prancūzija. Jei vėl apsireikštų „Monaco“, I. Soumah teoriškai galėtų sėsti į lėktuvą ir vykti tiesiai į treniruotę.
Norint, kad toks scenarijus išsipildytų, futbolininkui tektų susitarti, kad „Stumbras“ jį paleistų. Čia ir prasideda įtempti žaidimai.
Ne vienas žaidėjas, tarp kurių yra ir I. Soumah, šią vasarą praleido bandydamas nutraukti sutartį su „Stumbru“, tvirtindamas, kad klubo vadovybė netesėjo duotų pažadų ir nepasirūpino padoriomis apgyvendinimo sąlygomis. Mažiausiai vienas pasiskundė, kad jam nebemoka atlyginimo.
Kreivos sutartys
Klubas tvirtina, kad visi tie skundai – agentų sąmokslas. Mat agentai, kuriems pavyksta sėkmingai perkelti žaidėją, gauna dosnių komisinių iš naujojo klubo.
Tokių ginčytinų sutarčių atveju, apie kokią galima kalbėti „Stumbro“ kontekste, viskas žymiai sudėtingiau, nes visi svertai klubo rankose: mažesnės nei 500 eurų mėnesinės algos, milijoninės baudos, jei žaidėjas pasitraukia be leidimo, klubui palikta teisė be ilgų ceremonijų atleisti žaidėją, jei „jo žaidimo kokybė nebeatitinka klubo reikalavimų“.
„Jie visiems žaidėjams moka minimalų atlyginimą. Tik paskaičiuokite – neprastas versliukas“, – sako Pasaulio futbolininkų sąjungos („FIFPro“) teisininkas Roy Vermeeris.
„Stumbro“ savininkas R. Walshas tvirtina, kad visos klubo sudarytos sutartys atitinka Lietuvos įstatymus. Nepaisant to, ekspertai, įskaitant „FIFPro“, mano, kad jos pamina lygiateisiškumo principus, nes yra nukreiptos į vienus vartus – ir tie vartai tikrai ne žaidėjų pusėje.
„Stumbro“ futbolininkų, gaunančių apverktinus pinigus ir miegančių ant sofų, tokie argumentai neguodžia.
Vienas iš I. Soumah komandos draugų skundėsi, kad jam iš viso nieko nebemoka, jo piniginėje – paskutiniai aštuoni eurai. Žinoma, jis norėtų pasitraukti, tačiau pirmiausia norėtų turėti, kur trauktis. Tokiems kaip jis (vyresniems nei 25 metai) tai padaryti vis sunkiau.
„Mano didžiausia baimė – laikas. Šiandien, rytoj – kiekvieną dieną vis labiau senstame“, – nuogąstavo futbolininkas.
Gyvenimas Kaune
„Stumbro“ klube I. Soumah gyvenimas apsiriboja pagrindiniais dalykais: kelionė pėsčiomis į treniruotę, tada dviejų valandų trukmės darbas ir namai, kur sportininkas žudo laiką žiūrėdamas filmus ir muilo operas.
Skurdi egzistencija atsispindi ir kuklioje drabužių spintoje – komandos išduota apranga yra kone vieninteliai žaidėjo drabužiai.
I. Soumah paaiškina, kad sau jis išleidžia labai mažai, nes stengiasi maždaug 200 eurų kiekvieną mėnesį nusiųsti Gvinėjos sostinėje Konakryje gyvenantiems tėvams.
„Jei laimingi jie, laimingas ir aš“, – sako futbolininkas.
Dviaukščiame viešbutyje „Nakties magija“, įsikūrusiame prie pat Ąžuolyno, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir Nacionalinės futbolo akademijos treniruočių aikštyno, žaidėjai gyvena it bendrabutyje: vaizdas čia labiau primena vaikų vasaros stovyklą, o ne klubo, bandančio prasibrauti į UEFA Europos lygą, bazę.
Nors šiemet debiutavęs antro pagal prestižą žemyno turnyro atrankoje „Stumbras“ užsidirbo solidžią 240 tūkst. eurų premiją.
Klubas pripažįsta, kad žaidėjams miegoti dviese ar trise viename kambaryje yra įprasta. „The New York Times“ reporteriui buvo uždrausta patekti į viešbučio vidų, bet klubas pasidalino vaizdo medžiaga, kurioje matomi miegamieji su viengulėmis ar nakvynės namams būdingomis dviaukštėmis lovomis.
I. Soumah ir du kiti žaidėjai, kurie nenorėjo viešinti savo pavardžių, nes tebežaidžia komandoje, pasakojo apie griežtą režimą „Stumbro“ „viloje“ – grįžti į savo kambarius futbolininkai privalo iki dešimtos vakaro, jie negali priimti lankytojų.
„Kaip kalėjime“, – apibūdino I. Soumah.
Vis dėlto ir jis, ir kiti „Stumbro“ žaidėjai supranta, kad gyvenime gali būti ir blogiau. Dėl to kai kurie buvę futbolininkai, kurių karjeros svajonės taip ir lieka neišsipildžiusios, verčiau jau tampa nelegalais ir pradingsta Europoje nei grįžta į savo tėvynes Afrikoje ar Pietų Amerikoje.
„Anksčiau labai užjausdavau panašių istorijų herojus. Dabar jau reaguoju ramiau. Žmonės patys supranta, į ką brenda ir kaip rizikuoja. Bet jie vis tiek desperatiškai nori išvažiuoti. O ką rinktumėtės jūs: 400 eurų algą Europoje ar 10 eurų namuose?“ – kalbėdamas apie nesėkmingus futbolo emigrantus, retoriškai klausė Siera Leonės futbolo federacijos prezidentas Isha Johansenas.
Verpete tarp futbolo svajonių, keblios realybės ir ekonominių jėgų kasmet sukasi tūkstančiai tokių kaip I. Soumah. Jų kelionių maršrutus dėlioja neformalus trenerių, agentų, tarpininkų ir klubų tinklas.
Pačioje šios ekosistemos maisto grandinės apačioje yra tokios vietos kaip Lietuva, tokie klubai kaip „Stumbras“. Ir dažnai kiekvienas ten kaunasi už save.
Pavargo net prezidentas
„Stumbras“ bando išsireikalauti pinigų ne tik už I. Soumah.
Kgaogelo Sekgota – talentingas 21-erių atakuojantis saugas iš Pietų Afrikos Respublikos – tvirtina, kad negavo sutarties kopijos, kuomet sukirto rankomis su „Stumbru“. Kelioms Europos komandoms ėmus juo domėtis, Kigi vadinamas žaidėjas su savo patarėju, rekomendavusiu jį „Stumbrui“, nusprendė, kad atėjo metas krautis lagaminus.
Praėjusį mėnesį K. Sekgota paliko klubą ir buvo apkaltintas sutarties pažeidimu. Šį ginčą turės nagrinėti FIFA.
R. Walshas dėl visų kivirčių kaltina žaidėjus ir jų agentus, kuriuos vadina gangsteriais, o ne klubo paruoštas vienpusiškas sutartis.
Jis teigia kas mėnesį per savo investicijų kompaniją komandai skiriantis 70 tūkst. eurų. Pasiklausius R. Walsho atrodo, kad prezidentas pabėgti iš klubo trokšta ne mažiau nei I. Soumah ar K. Sekgota, trokšta atsisakyti savo penkerių metų plano, kurį puoselėjo, kai įsigijo Kauno ekipą už 2 mln. eurų.
„Niekur nesu susidūręs su sudėtingesniais žmonėmis nei futbolo versle. Nei sąžiningais, nei atviraširdžiais jų tikrai nepavadinsi“, – skundėsi „Stumbro“ savininkas.
Nepaisant Kauną palikusių žaidėjų sukelto chaoso, darbas klube, atrodo, teko įprasta vaga. Saujelės sirgalių palaikoma komanda toliau treniruojasi ir laikosi trečioje A lygos vietoje, kuri garantuotų dar vieną UEFA išmoką.
Nebėra tik I. Soumah, kuris rugpjūčio pradžioje paklausė savo agento Paulo Teixeiros ir išvyko į Portugaliją, kur treniruojasi su Setubalio „Vitoria“ klubo jaunimo komanda. Nors „Stumbras“ paleisti žaidėjo nesiruošia.
O kol jo ir K. Sekgotos bylas išnagrinės FIFA, futbolininkai gali likti įkalinti uždarame rate: jauni ir užtektinai talentingi, kad patrauktų dėmesį, bet nepakankamai geri, kad paskatintų ką nors sumokėti daugiamilijoninę išpirką ir taip išvaduoti nuo ginčijamų sutarčių.
Tuo metu Kaune likę žaidėjai toliau ieškos savų gelbėjimo valčių.
Kuomet Kaune lankėsi „The New York Times“ žurnalistas, po komandos treniruotės futbolininkai traukė namo pasidalinę į nedideles grupeles.
Viena jų tarpusavyje aptarinėjo negirdėtų klubų pasiūlymus, skausmingai primenančius tuos, kurie juos atvedė į antrą pagal dydį Lietuvos miestą, į bendrabutį Skroblų gatvėje.
Vienas žaidėjas paprašė komandos draugo paskolinti telefoną su veikiančiu interneto ryšiu. Jis norėjo pasižiūrėti, kurioje lygoje žaidžia klubas, kuris ką tik parašė jam „WhatsApp“ žinutę.
Regi agento kerštą
DELFI paprašė „Stumbro“ atstovų pakomentuoti „The New York Times“ publikaciją.
Klubo komunikacijos vadovas Paulius Jakelis neneigė, kad JAV dienraščio minimi faktai atitinka tikrovę, tačiau piktinosi tuo, kaip jie buvo pateikti.
Jo manymu, kukli Lietuvos komanda į Šiaurės Amerikos žiniasklaidos milžino akiratį pateko dėl iš Kauno pabėgusių žaidėjų agento P. Teixeiros. Esą brazilas grasino užversti klubą kritiškais straipsniais, jei šis nesutiks geruoju paleisti jo klientų.
„Agentas pradėjo klubui į ratus kišti įvairiausius pagalius. Iš karto buvo pasakyta, kad į Lietuvą atvyks reporteriai, rašys straipsnius ir panašiai. Taip ir nutiko. Šio straipsnio tikslas – apšmeižti klubą. Agentas P. Teixeira – pats buvęs žurnalistas ir fotografas, dirbęs gana rimtuose leidiniuose. Bet apie jį geriausiai kalba faktas, kad jis – pirmas žmogus futbolo istorijoje, iš kurio FIFA atėmė agento licenciją dėl to, jog jis šmeižia komandas“, – dėstė P. Jakelis.
P. Teixeira 2012-aisiais buvo suspenduotas dviem mėnesiams ir turėjo sumokėti 7 tūkst. eurų baudą nusprendus, kad jis pažeidė FIFA profesionalaus elgesio kodeksą rašydamas komentarus socialiniuose tinkluose. Dėl agento viešai išsakytų teiginių tuomet pasiskundė „Milan“ (Italija) ir Briuselio „Anderlecht“ (Belgija) klubai.
Apie K. Sekgotos savavališką išvykimą iš Kauno rugpjūčio viduryje pirmiausia pranešė pats „Stumbras“. Vienas ekipos lyderių iškeliavo į „Fatima“ klubą, rungtyniaujantį trečioje pagal pajėgumą Portugalijos lygoje.
P. Jakelis DELFI patvirtino, kad kiek vėliau analogiškai pasielgė ir I. Soumah, kuris iki tol A lygoje buvo sužaidęs vos vienerias rungtynes ir daugiausiai atstovavo klubo dubleriams.
Komentuodamas „The New York Times“ straipsnį, „Stumbro“ atstovas teigė, jog jame piešiamas šališkas klubo įvaizdis.
„Mūsų klubo tikslas – suteikti progą tobulėti jauniems žaidėjams iš Lietuvos ir užsienio. Atvykdami čia jie puikiai žino, kad jų atlyginimai bus maži, tačiau jie gaus šansą pasirodyti ir žengti į aukštesnį lygį. Žaidėjai taip pat žino, kokios bus treniruočių ir gyvenimo sąlygos.
Jie gyvena pastate, kuris dar prieš keletą metų buvo trijų žvaigždučių viešbutis, o dabar jį išsinuomojęs klubas. Kai kažkas sako, kad ten – lyg kalėjimas, tiesiog šlykštu skaityti. Be to, tie žaidėjai, kurie nori gyventi kartu su šeimomis arba tiesiog pageidauja daugiau privatumo, nuomojasi būstą savarankiškai, o klubas prie to finansiškai prisideda.
Kalbant apie sutartis, konkrečių skaičių nenoriu minėti, nes jie – konfidencialūs. Faktas, kad didelių pinigų nemokame, net ir Lietuvos klubų kontekste. O sutarčių nesilaikančių žaidėjų klausimą spręsime teisiškai, jau išsiųstos pretenzijos dėl neteisėtos agento veiklos“, – kalbėjo P. Jakelis.
Primename, kad pernai LFF taurę laimėjęs „Stumbras“ šią vasarą debiutavo Europos lygos atrankoje. Pirmame etape kauniečiai bendru rezultatu 1:2 nusileido Limasolio „Apollon“ (Kipras).
A lygoje ekipa šiuo metu užima trečią vietą, garantuojančią kelialapį į kito sezono Europos lygos atrankos varžybas.
