Prieš rungtynes Antono Malatinskio stadione žiūrovus sužavėjo netradicinis sakalininko ir jo augintinio pasirodymas. Mačui prasidėjus sakalu, medžiojančiu pasmerktą grobį, tapo Slovakijos komanda.
Nesužaidus nė pusės kėlinio, stadiono tribūnomis pradėjo ristis „banga“ – pergalė jau buvo šeimininkų kišenėje.
12 min. Adamas Nemecas, 15 min. Jarekas Kucka, 36 min. komandos kapitonas Martinas Škrtelis ir 86 min. Marekas Hamšikas kirto keturis smūgius – Lietuvos rinktinė praėjusio Europos čempionato dalyviams šįkart tebuvo pavojaus nekelianti bokso kriaušė.
Flanguose Robertas Makas ir Vladimiras Weissas nesutiko pasipriešinimo ir puolė tarsi nepastebėdami lietuvių krašto gynėjų – Egidijaus Vaitkūno ir Vytauto Andriuškevičiaus.
Viduryje karaliavo M. Hamšikas ir J. Kucka – varžovų atakų organizatorius Mantas Kuklys sunkiai judėjo lietaus permerktoje aikštėje ir nuolat siuntė kamuolį netiksliai. O sužaidus vos pusvalandį iš aikštės iššlubavo traumą patyręs gynybos molas Artūras Žulpa, kurį pakeitė Karolis Chvedukas.
Penktadienį Trnavoje kažkur išgaravo ir lietuvių puolimo lyderiai Fiodoras Černychas bei Artūras Novikovas – gyvybės kibirkštėlę bandė kurstyti tik vienas Vykintas Slivka.
Aikštė buvo minkšta ir slidi – ant kojų neišsilaikė ir teisėjas iš Graikijos Tasas Sidiropoulas. Bet, kitaip nei nuolat griuvinėję lietuviai, slovakai į pergalę riedėjo tvirtai lyg lokomotyvas geležinkelio bėgiais.
„Pamatėme, kokia galinga ši rinktinė. Reikalai susiklostė ne taip, kaip norėjome – per anksti praleidome smūgius ir nesugebėjome atsitiesti. Žinojome, kokios svarbios slovakams šios rungtynės. Kalbėjausi su vienu slovakų žaidėju – jis papasakojo, kaip nuodugniai jie buvo mus išstudijavę. Kai toks galingas varžovas gerai pasirengęs ir gerai nusiteikęs, mažai ką bepadarysi“, – atsiduso E. Jankauskas.
Paskutinį kartą tokiu rezultatu oficialiose rungtynėse lietuviai buvo sutriuškinti pernai kovą Anglijoje. Tuomet rinktinę dar treniravo Igoris Pankratjevas.
E. Jankauskui tai – kol kas skaudžiausias pralaimėjimas ir apskritai pirma nesėkmė pasaulio čempionato atrankos cikle.
– Slovakų gretose įvarčius mušė pagrindinės žvaigždės. Individualus meistriškumas buvo lemiamas faktorius? – paklausėme Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio
– Taip. Kai jie važiavo įjungę aukščiausią pavarą, mums vis trūkdavo pusės ar viso žingsnio suspėti iš paskos. Gavome gerą pamoką, reikia iš jos padaryti išvadas. Matome, kad iki reikiamo lygio mums dar trūksta. Žaidėjai – protingi vyrai, žino, kad greitai jokių stebuklų neįvyks, reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Manau, dabar kiekvienas jų dar labiau norės tai daryti.
– Slovakus analizavote ir jūs, bet, priešingai nei laukėte, jie dažniau atakavo kraštais, o ne aikštės viduriu.
– Turbūt ir aikštės būklė tam turėjo įtakos. Be to, Slovakijos rinktinė – labai universali. Jeigu jie neranda įėjimo per vidurį, eis per kraštus. Galbūt rezultatas šiek tiek per žiaurus, bet jis parodo, kokia yra klaidos kaina žaidžiant su tokiais varžovais. Bandėme perlaužti rungtynių eigą, nepavyko, bet bent jau buvome ne taip toli nuo garbės įvarčio. Bent jau norėjome, bandėme atakuoti. Nesakau, kad viskas buvo blogai.
– Kas tuomet jums neatrodė blogai?
– Kamuolio kontrolė, perėjimai į ataką. Manau, antras kėlinys buvo mums geresnis ne dėl to, kad slovakams nieko nebereikėjo. Rūbinėje per pertrauką pasikalbėjome, kad dar yra toks dalykas kaip savigarba. Žaidėjai į šią pastabą sureagavo vyriškai ir antrame kėlinyje kovojo, kiek galėjo.
Primename, kad lietuviai pasaulio čempionato atrankoje iki šiol sužaidė lygiosiomis 2:2 namuose su Slovėnija ir 1:1 svečiuose su Škotija bei 2:0 savo aikštėje įveikė Maltą.
Slovakai startavo dviem nesėkmėmis vienodais rezultatais 0:1 prieš Angliją ir Slovėniją. Savo raumenis Jano Kozako ekipa pademonstravo trečiose rungtynėse, kai namuose 3:0 sutriuškino Škotiją.
Kitas oficialias rungtynes E. Jankausko auklėtiniai žais kitų metų kovo 26 d. Anglijoje.