Anot V. Murausko, lygai susitraukus iki 6-ių klubų, tam tikra prasme atsakomybė krenta ir ant jos vadovo pečių.
„Faktas toks, koks yra. Turime 6 komandų čempionatą, kaip bebūtų, lygai vadovavau aš. Tiesiog manau, kad atsiras jaunesnių, tokių, kurie turės naujų minčių, kaip galima toliau vystyti A lygą“, – kalbėjo V. Murauskas.
Jo nuomone, pati lyga turi per mažai „svorio“, kad pati galėtų lemti čempionato dalyvių skaičių.
„Reikėtų peržiūrėti LFF licencijavimo taisykles, ypač tuos punktus, kuriuose eina kalba apie klubų finansus.
Šiemet LFF licencijavimo skyrius griežtai laikėsi taisyklių, niekam nedarytos jokios išimtys, tad turime tai, ką turime. Pati A lyga turi per mažai įtakos, kad galėtų lemti komandų skaičių čempionate, kad joje žaistų 8, 10 ar 12 klubų.
Jei niekas nesikeis, ateityje turėsime tą pačią situaciją, kaip šiandien“, – teigė V. Murauskas.
Pagal lygos įstatus, jos valdybos pirmininku ir lygos prezidentu turi būti renkamas asmuo iš valdybos narių. Juos sudaro klubų atstovai. Tad teoriškai į lygos vadovo kėdę pretenduoja abiejų „Žalgirių“, „Riterių“, „Panevėžio“ ir į A lygą grįžusios „Bangos“ atstovai.
Prieš daugiau nei metus 2018-ųjų pabaigoje į valdybos pirmininko pareigas, atsistatydinus Ryčiui Davidovičiui, buvo pasiūlyti du kandidatai – be „Sūduvos“ prezidento V. Murausko į lygos vadovo pareigas pretendavo „Riterių“ prezidentas Janas Nevoina.
Tuomet didesniu balsų skirtumu rinkimus laimėjo „Sūduvos“ atstovas. Šiandien „Riterių“ klubo prezidentas nesiverš į atsilaisvinusią A lygos vadovo kėdę ir dėl didžiulio užimtumo bei darbų gausos naftos verslininko ji tikrai nevilioja.
– Prieš porą metų buvo minėta jūsų pavardė A lygos valdybos pirmininko postui užimti. Jeigu valdyba jus norėtų matyti lygos vadovo kėdėje, ar priimtumėte šį pasiūlymą?, – paklausėme J. Nevoinos.
– Kol kas neturiu nuomonės šiuo klausimu. V. Murausko sprendimas visiems yra šokas. Labai sunkus klausimas, greičiausiai linkstu į tą pusę, kad atsisakyčiau tokio pasiūlymo.
Per daug darbų, per mažai laiko, didžiulis užimtumas. Kol kas negalvojau apie tokią galimybę ir jos nesvarsčiau.
– Kokio reiktų lygos vadovo? Gal jūs matote tinkamą įpėdinį V. Murauskui?
– Kol kas nematau, reikia žmogaus, kuris išmano futbolą, suprastų, ko reikia lygai, kokia ji turėtų būti, gebėti komunikuoti. Manau, tai turėtų būti nepriklausomas žmogus. Tokie mano pamąstymai.
– A lygoje – tik 6 klubai, kaip vertinate šį faktą ir kas atsakingas už šią situaciją?
– Šalies futbolo realijos, nėra vienos priežasties, o kompleksas futbolo problemų. Egzistuoja ekonominė racija dalyvauti A lygoje, paprastai kalbant – pinigai. Gali licencijavimo punktuose įrašyti bet kokį klubų biudžetų dydį, tačiau realus finansinis klubų pajėgumas yra kitas dalykas.
Žinoma, lyga reikalauja investicijų. Klausimas kas turėtų investuoti ir ar mes norime Lietuvoje turėti kokybišką futbolą?
Iš vienos pusės mes investuojame į stadionus, infrastruktūrą, iš kitos pusės turime investuoti ir į elitinį sportą. Kitas dalykas, yra gerų pavyzdžių, kaip aukščiausias lygas susitvarkė Armėnija, Gruzija, kurioje vienu metu taip pat buvo 6 klubai.
Federacija turėtų daugiau dėmesio skirti aukščiausiai lygai, geriau integruotis į jos darbus, investuoti į elitinę lygą. A lyga turi turėti investicinį patrauklumą, o šiandien tokia situacija, kad mums visiems kažkur trūko kvalifikacijos.
Ne vienas lygos prezidentas atsakingas už lygą, o mes visi.
Kitą vertus, mes matome, kad tie stipriausi klubai tobulėja, čempionatas konkurencine prasme stiprėja. Tą rodo ir objektyvūs skaičiai, lygų reitinge iš 48-os pozicijos dabar esame, jei neklystu, 33-ioje vietoje.
Tai rezultatas to, kas padaryta per paskutinius 5-6 metus. Vadinasi, mes turime gerą praktiką, bet be valstybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, federacijos paramos patiems klubams sunku išspręsti šią situaciją. Visi kartu turime dirbti viena linkme, nes mes jau parodėme, kad galime konkuruoti tarptautinėse arenose.
Ar mes turime vieną bendrą lygos strategiją, kurią komunikuotų ir federacija, ir klubai, ir lyga bei visi futbolo bendruomenės nariai? Šiandien turbūt to nėra, o gal kažkur yra, tik aš nemačiau.
– Ar šių metų „Riterių“ klubo biudžetui turėjo įtakos trumpas pernykštis žygis Europos lygos atrankoje?
– Tikrai turėjo įtakos, nepasiekėme tų skaičių, kuriuos planavome, ieškojome papildomų investicijų ir tą pavyko padaryti. Bet mes suprantame, koks turi būti minimalus „Riterių“ biudžetas, kad atitinkamai atrodytume ir A lygoje, ir Europoje.
Kol kas biudžeto dydis nėra aiškus, dar vyksta komandos komplektacija, be to, yra „Riterių B“ komanda, kuri žais Pirmoje lygoje, tad dar vyksta darbai.