20 metų trukusiai profesionalo karjerai 37-erių vilnietis tašką padės lapkričio pabaigoje, kuomet finišuos A lygos sezonas.
Tad praėjusią savaitę Vilniaus „Žalgirio“ užsitikrintas trečias iš eilės Lietuvos čempionų titulas yra paskutinis įrašas ilgoje D. Šembero dosjė.
„Tvirtai nutariau, kad šis sezonas man jau paskutinis. Mano nuomone, gražu pabaigti karjerą čempioniškai, todėl pats laikas tai padaryti“, – sakė gynėjo ir saugo pozicijose rungtyniaudavęs futbolininkas.
2014 metais į gimtinę grįžęs žaidėjas su „Žalgiriu“ dukart tapo šalies čempionu, tiek pat sykių kėlė į viršų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę, be to, pernai buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu futbolininku.
Prieš tai D. Šemberas žaidė Rusijoje, kurioje praleido beveik visą savo karjerą. Ilgiausiai – dešimt metų – lietuvis gynė Maskvos CSKA klubo garbę ir su juo triskart tapo Rusijos čempionu bei 2005 metais iškovojo tuometę UEFA taurę.
Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 82 mačus ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik buvusiam gynėjui Andriui Skerlai.
„Apie praeitį nelabai mėgstu kalbėti, nenoriu ja gyventi. Džiaugiuosi savo karjera, buvo daug gražių momentų, bet dabar jos nebeturi jokios reikšmės, reikia žiūrėti į priekį“, – paprašytas prisiminti ryškiausias karjeros akimirkas, teigė D. Šemberas.
Šiame A lygos sezone „Žalgirio“ kapitonas iki šiol sužaidė 24-erias rungtynes ir pasižymėjo 3 įvarčiais (2 – iš 11 m) bei 1 rezultatyviu perdavimu.
Nors vietiniame fronte vilniečiai susišlavė viską, kas įmanoma, D. Šemberui ir kompanijai taip ir nepavyko pralaužti ledų UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose, kuriose „Žalgiris“ dukart paeiliui įstrigo ties pirmuoju žingsniu.
Laužyti šio barjero D. Šemberui nebeteks – vienintelis veteranui likęs iššūkis futbolo aikštėse yra pagalba bičiuliams iš įvairių profesijų žinomus žmones buriančio „Prelegentų“ klubo.
„Jeigu pateksiu į „Prelegentų“ sudėtį, nukonkuruosiu kitus, tada mane ten pamatysite. Bet bus nelengva, nes komanda – gera. Patys matote, kaip kiekvienais metais LFF taurės varžybose toli nueina“, – juokėsi D. Šemberas, prisiminęs mėgėjų antausius Gargždų „Bangos“ ar „Panevėžio“ klubams.
– Apsisprendėte kabinti batelius ant vinies tik tada, kai „Žalgiris“ užsitikrino titulą, ar tokia mintis buvo nusistovėjusi jau anksčiau? – DELFI paklausė D. Šembero
– Prieš kelis mėnesius priėjome prie šio klausimo kalbėdamiesi su „Žalgirio“ vadovybe. Pranešiau, kad nebesu linkęs tęsti futbolininko karjeros. Klubui reikia planuotis kitą sezoną, ieškoti žaidėjų, todėl netempiau gumos.
– Pasiryžote lengvai?
– Nori nenori, ateina laikas. Viskam yra ribos. Jeigu jauti, kad nebesi stipresnis už kitus žaidėjus, pats laikas baigti. Tuo labiau, per šiuos dvejus metus Lietuvoje laimėjome viską, kas buvo įmanoma. Nemanau, kad lapkričio 28 d., kai žaisime paskutines A lygos rungtynes su „Trakais“, širdis labai virpės, apsieisime be ašarų (juokiasi – DELFI). Esu tam pasiruošęs ir jokio streso nejaučiu. Manau, viskas įvyks labai lengvai.
– Turite sumanymų, ko griebtis ateityje?
– Galvoje planų pilna, bet nieko konkretaus kol kas nenusprendžiau. Tik tiek galiu pasakyti, kad netolimoje ateityje kažko tikrai imsiuosi.
– Vienas „Žalgirio“ trenerių A. Skerla – ilgametis jūsų bičiulis. Ar jo pavyzdys įkvepia rinktis šią profesiją?
– Žiūrint į tai, kiek nervų sudegina Andrius, vyriausiasis treneris Valdas Dambrauskas, kiti specialistai, man toks darbas atrodo per sunkus. Turbūt esu per daug emocionalus ir sunkiai su tomis emocijomis susitvarkyčiau (juokiasi – DELFI). Man reikėtų ramesnio darbo.
– Sprendžiant iš jūsų žodžių, kandidatų į šiuo metu laisvą Lietuvos rinktinės trenerio postą sąraše jūsų pavardės nematysime?
– Ne, ne! Su rinktine jokios ateities tikrai nesieju. Manau, federacijos vadovai apie mane galvoja lygiai taip pat. Bent šiuo požiūriu esame vienodos nuomonės (šypsosi – DELFI).