11 įvarčių per 24 oficialius mačus ir geriausio balandžio mėnesio Danijos pirmenybių žaidėjo apdovanojimas – tokiais pasiekimais šiame sezone gali pasigirti L. Spalvis.
Bet dar labiau lietuvį džiugino gegužę komandos nuskinti trofėjai: po šešerių metų pertraukos iškovotas ketvirtas klubo istorijoje Danijos čempionų titulas ir šios šalies taurė.
Pavasarį įsisiautėjęs ir įvarčiais pratrūkęs puolėjas vos sezonui pasibaigus pasirašė naują sutartį su „Aalborg“ dar ketveriems metams.
Į šio klubo jaunimo komandą L. Spalvis 2012-ais atvyko iš Vokietijos. 189 cm ūgio futbolininkas gimė Lietuvoje, bet būdamas šešerių paliko tėvynę kartu su savo mama, buvusia Lietuvos rankinio rinktinės žaidėja Lina Spalviene.
Įvairiose Vokietijos jaunimo komandose patirties sėmęsis lietuvis buvo sulaukęs ir elitinio klubo dėmesio, bet nutarė neskubėti. Ir, regis, planuodamas savo karjerą neprašovė pro šalį.
„Jei viskas bus gerai, turiu svajonę vieną dieną žaisti Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybėse. O kita savo karjeros stotele įsivaizduoju Olandiją ar panašiai“, – į priekį žvelgė L. Spalvis.
Tiesa, žaibiškai išgarsėjusiam ir Lietuvos rinktinėje greitai įsitvirtinusiam snaiperiui pamesti galvos nereikėtų. Kokie nenuspėjami kartais būna karjeros vingiai, tautiečiui galėtų papasakoti paskutinę vietą Danijos čempionate užėmusioje „Viborg“ ekipoje sezoną užbaigęs Emilijus Zubas.
Vos prieš metus Belchatuvo GKS klubo žaidėjas buvo išrinktas geriausiu Lenkijos pirmenybių vartininku, bet šiame sezone trynė Larnakos AEK (Kipras) ir „Viborg“ komandų atsarginių suolus.
– „Aalborg“ klubas tapo didžiausiu sezono išsišokėliu Danijoje. Kokius tikslus klubo vadovai kelia ateičiai? – DELFI paklausė L. Spalvio
– Apie tai dar kalbos nebuvo. Kai susirinksime ruoštis naujam sezonui, tada ir vadovybė ir paskelbs tikslus. Žaisime ir Čempionų lygos atrankoje, kurią pradėsime nuo trečio etapo. Manau, patekti į pagrindines varžybas bus labai sunku – reitinge neturime daug taškų ir gausime stiprius varžovus. Bet į Europos lygos grupių etapą patekti tikrai turėtume.
– Prieš pratęsdamas bendradarbiavimą su „Aalborg“ sulaukėte pasiūlymų iš kitų komandų?
– Buvo jų, futbolo pasaulyje visada būna daug šnekų. Bet esu dar jaunas, miestas, aplinka, klubas man patinka, todėl nenorėjau niekur keltis. Išvykti visada spėsiu.
– Kas pageidavo net ketverių metų trukmės sutarties – jūs ar klubas?
– Tiesą sakant, su agentu bandėme pratęsti kontraktą trumpesniam laikui, bet neišėjo. Vis dėlto klubas pasiūlė geras sąlygas, dėl visko sutarėme.
– Gali būti, kad išvyksite nesulaukęs sutarties galiojimo pabaigos?
– Turiu tikslą išvykti anksčiau. Tokia galimybė sutartyje yra numatyta. Bet, žinoma, negali žinoti, kaip bus ateityje. Duok Dieve, kad išvengčiau traumų, bet visko gali būti.
– Kuo pasižymi Danijos čempionatas ir kokioje lygoje norėtumėte žaisti vėliau?
– Danijoje futbolas – aukšto lygio, tokios komandos kaip FC „Kobenhavn“ kone kiekvienais metais žaidžia Čempionų lygoje. Viršutinėje lentelės dalyje esančios ekipos daugiau žaidžia technišką futbolą, autsaideriai – daugiau kovoja. Manau, derinys labai geras.
O ateitis priklausys nuo to, kaip seksis. Daug kas galvoja apie Anglijos „Premier“ lygą, bet manęs angliškas futbolas netraukia. Jei viskas bus gerai, turiu svajonę vieną dieną žaisti Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybėse. O kita savo karjeros stotele įsivaizduoju Olandiją ar panašiai.
– Vaikystę praleidote Vokietijoje. Ar prieš iškeliaujant į Daniją sulaukėte kvietimo iš šios šalies jaunimo akademijų?
– Buvo vienas pasiūlymas – kvietė Berlyno „Hertha“ klubo jaunimo ekipa. Pasitarę su agentu nusprendėme, kad Danijoje bus paprasčiau prasimušti į pirmą komandą – vis tiek lygis ten ne toks kaip „Bundesligoje“.
– Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos taurės turnyre tapote pagrindiniu Lietuvos rinktinės puolėju. Esate patenkintas savo pasirodymu?
– Nepasakyčiau, kad tapau pagrindiniu puolėju, tiesiog šį kartą juo buvau. Bet tai nereiškia, kad taip bus visada. Manau, prieš suomius sužaidėme tiesiog fantastiškai, pelnytai laimėjome. O finale... Prieš rungtynes kalbėjome, kad tie, kurie pirmi įmuš, turės daugiau šansų. Latviai 6 minutę įmušė kažkokią nesąmonę ir po to darė tai, ką moka: visi sustojo į gynybą. Turėjome dvi ar tris geras progas, bet jų neišnaudojome.
– Pats Baltijos taurės varžybose daug progų pasižymėti neturėjote. Įsilieti į rinktinę sunkiau nei žaisti Danijoje?
– Žinoma, sunkiau. Nacionalinėje komandoje mes susirenkame prieš tris ar keturias dienas, pasitreniruojame ir žaidžiame. O klube kiekvieną dieną žaidi su tais pačiais komandos draugais, pripranti prie jų. Rinktinės žaidėjų aš dar nelabai pažįstu, bet tikiuosi, kad sulipdysime gerą komandą.
– Ką laikote po 10 dienų prasidėsiančio pasaulio čempionato favoritais?
– Asmeninių favoritų neturiu, tiesiog tikiuosi gražaus futbolo. O jei reikėtų kažką išskirti, paminėčiau namuose žaidžiančius brazilus, Argentiną. Man dar labai simpatiški belgai – jie surinko labai gerą komandą, gerą kolektyvą.