Valdas Ivanauskas specialiai portalui futbolas.lt apie savaitę Austrijoje:
„Pradėkime nuo to, kad mano išvyka į Austriją nebuvo specialiai susijusi su Lietuvos rinktinės atvykimu. Dar žiemą Turkijoje susitikau savo laikų Vienos „Austria“ komandos vartininką Francą Wohlfahrtą, kuris nuo praėjusių metų tapo klubo sporto direktoriumi bei pakvietė mane apžiūrėti, kaip „Austria“ klubo virtuvė atrodo šiomis dienomis.
Sužinojęs, kad atvyksta U-17 rinktinė, iškart kreipiausi į pažįstamus „Hamburg“, „Stuttgart“, „Red Bull“ ir kituose klubuose, kad atsiųstų skautus peržiūrėti kelių vaikinų. Patys austrai pasikvietė dar daugiau agentų, tad gerai sužaidus likti nepastebėtam buvo neįmanoma.
Pirmąsias rungtynes Lietuva pralaimėjo tik 0:1, tačiau bendrai vertinant vaizdas buvo graudus. Jeigu išskirtume tik pirmąjį kėlinį, dar galima sakyti, kad kažką lietuviai bandė žaisti, tačiau po pertraukos austrai, matydami, kad yra stipresni, iš mūsiškių atvirai tyčiojosi.
Manau, kad prie to prisidėjo ir treneris Vytautas Vaškūnas. Niekaip nesuprantu, kodėl rezultatyviausias Elitinės lygos žaidėjas rinktinėje žaidžia atraminiu saugu? Juk Lietuva ir taip neturi puolėjų, tai kokia prasmė ir tuos paskutinius padaryti atraminiais saugais?
Apskritai, V. Vaškūno kalbos apie drąsią taktiką, apie atakuojantį lietuvių futbolą ir apie nepralaimėtą kamuolio kontrolę kelia juoką. Ir pyktį. Aš nesuprantu, ko jis tokiomis kalbomis siekia. Gal tiesiog bando atsiskaityti prieš federaciją, nežinau. Tačiau tai yra absoliuti netiesa.
Tie skautai, kuriuos pakviečiau į rungtynes, aiškiai pasakė, kad nėra nė vieno žaidėjo, kuris būtų įdomus. Rinktinės žaidėjai yra pilka masė, kuri neturi jokių perspektyvų. Tai ne mano žodžiai – tai kompetentingų skautų žodžiai. Po jų man buvo gėda.
Iš tikrųjų, man nesuvokiama, kaip tokias idealias sąlygas turėdama Nacionalinė futbolo akademija, taip nieko neparuošia. Kokie penki-šeši berniukai, kurie dabar atstovauja rinktinei, nėra tinkami net vidutinei komandai. Kodėl jie rinktinėje? Negi kiti dar prastesni? Atvirai sakau, ateitis nėra miglota, jos tiesiog nėra.
Esu minėjęs, kad Nacionalinė futbolo akademija turėtų būti uždaryta. Ne dėl to, kad ten blogos sąlygos. Anaiptol. Tačiau tomis sąlygomis ten dirbantys žmonės nesugeba pasinaudoti. Dabar pinigai yra leidžiami vėjais. Aišku, tai ne vien akademijos problema, bet ir visos jaunimo programos.
Antrosios rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, tačiau besigiriantis treneris nepamini, kad austrai žaidė antra sudėtimi. Lyginant su pirma dvikova nežaidė net aštuoni Austrijos pagrindinės sudėties žaidėjai. Nepaisant to, jie jautė jėgą, jie kūrė progas, tačiau jiems nesisekė. Austrai nėra vokiečiai – jie neturi „killerių“ instinkto. Tas jiems ir sutrukdė laimėti rungtynes. V. Vaškūnas savo ruožtu suleido visus „akademikus“ – net ir tuos, kurie pirmose rungtynėse aiškiai parodė, kad žaisti negali.
Šitų dvejų draugiškų rungtynių rezultatas man nebuvo įdomus. Jau geriau lietuviai būtų pralaimėję, tačiau aš būčiau galėjęs parodyti bent du žaidėjus, iš kurių gali išaugti futbolininkai. Deja, asmenybių rinktinėje nėra. Kaip minėjau, tėra pilka masė. Jie iki šiol nesupranta, kad tikslas turėtų būti ugdyti individualybes. Kas iš tos pilkos masės? Tie žaidėjai niekam neįdomūs dabar. Ką jau kalbėti apie laiką, kai jei visiškai pereis į vyrų futbolą. Mes turime iš vaikų išspausti geriausias jų savybes, o ne dar labiau bloginti ir taip blogą Lietuvos futbolo situaciją.
Šiandien bus sprendžiamas klausimas dėl V. Vaškūno vadovavimo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijai. Galiu pasakyti, kad jei Edvinas Eimontas nepastovės už save ir nuims šitos asociacijos suspendavimą, viskas išliks ten pat, kur buvo pastaruosius dešimt metų. Kitaip tariant, toliau tęsis Stankaus laikai.“