Tokią pačią dieną kaip ši, birželio 27-ąją, tik kiek kitokiomis aplinkybėmis, planetos pirmenybių aštuntfinaliai vyko ne prie tuščių tribūnų, o rungtynes stadione stebint 55, 65 ar net 85 tūkstančiams žiūrovų.
Tą sekmadienį PAR buvo žaidžiami du atkrintamųjų varžybų susitikimai ir abu jie baigėsi skandalingai, o po jų apsimesti, kad nieko tokio nenutiko ir vėl įkišti savo galvą į smėlį nebegalėjo ir FIFA.
Pirmame aštuntfinalyje 16 val. vietos laiku susigrūmė amžini varžovai – Anglijos ir Vokietijos futbolininkai. Vokiečiai grupių etape jau buvo nusileidę Serbijai, tuo metu anglai žengė be pralaimėjimų.
Visgi Joachimo Lowo auklėtiniai jau po pirmo pusvalandžio pirmavo 2:0 ir užtikrintai žygiavo link kito etapo. Tačiau gynėjas Matthew Upsonas 37 min. pasižymėjo galva, o vos po pusės minutės Frankas Lampardas puikiu smūgiu iš toli antrą kartą nuginklavo Manuelį Neuerį.
Nors tiek pats F. Lampardas, tiek puolėjas Wayne'as Rooney, tiek ir vyriausiasis komandos treneris Fabio Capello jau džiaugėsi išlygintu rezultatu, teisėjo iš Urugvajaus Jorge Larriondos švilpukas taip ir nenuaidėjo – jis ir jo kolegos nesugebėjo užfiksuoti to, kad kamuolys, atsitrenkęs į skersinį, nusileido už vartų linijos ir tik paskui iššoko lauk.
Meistriškai tame epizode sugudravo ir M. Neueris, kuris, pastebėjęs, kad kamuolys kirto liniją, greitai jį sučiupo ir iškart išspyrė į priekį, kad arbitrams pagalvoti, kas čia įvyko, nebūtų laiko.
Galiausiai antrame kėlinyje strimgalviais išlyginamojo įvarčio ieškoję anglai du kartus prasileido varžovų kontratakas ir buvo eliminuoti iš tolesnės kovos – 1:4. Kaip viskas būtų susiklostę, jei antrasis kėlinys būtų prasidėjęs nuo nulio, t. y. rezultato 2:2, taip ir liko amžina mįsle.
Aišku tik tai, kad urugvajiečių brigada daugiau tame čempionate nebeteisėjavo, o Tarptautinės futbolo asociacijų sąjungos (FIFA) prezidentas Josephas Blatteris viešai atsiprašė Anglijos: „Su skausmu pripažįstu akivaizdžią teisėjų klaidą ir man dėl jos gėda“.
Tai, kad anglai buvo apvogti vidury baltos dienos, pripažino ir M. Neueris.
„Aš bandžiau nereaguoti į teisėjo veiksmus ir susikoncentruoti į tai, kas vyksta. Mačiau, kad kamuolys buvo gerokai už vartų linijos, tačiau viskas vyko taip greitai, jog teisėjas nespėjo susigaudyti“, – tikino jis.
Nors pačių anglų pasipiktinimui nebuvo ribų, o F. Capello neįskaitytą įvartį pavadino absurdu, kuris neįsivaizduojamas tokios svarbos turnyre, britų žiniasklaida aršiai kritikavo ne tik teisėjus, bet ir komandos pasirodymą, nuvylusį visą tautą.
Praėjus vos porai valandų po kontroversiškų rungtynių Blumfonteine kita aštuntfinalio drama prasidėjo Johanesburge, kur susitiko Argentinos ir Meksikos futbolininkai.
26 min. Lionelis Messi vos neiššoko vienas prieš varžovų vartininką, bet, net ir šiek tiek pavėlavęs, sugebėjo išmušti kamuolį iš jo rankų, o tada perduoti jį į priekį, kur vienišas stovėjęs Carlosas Tevezas nukreipė jį į tuščių vartų tinklą. Bėda tik ta, kad argentinietis buvo akivaizdžioje, netgi dviguboje nuošalėje – jam adresuoto perdavimo metu arčiau vartų nei C. Tevezas nebuvo ne tik nė vieno besiginančios komandos žaidėjo, bet ir paties vartininko.
Tačiau tai buvo nė motais arbitrui iš Italijos Roberto Rosetti ir jo brigadai: jie įvartį įskaitė – 1:0. Sumaištis stadione pasiekė savo apogėjų, kai virš tribūnų esančiuose ekranuose epizodas buvo sulėtintai pakartotas kelis kartus. Meksikiečiai dar karščiau puolė aiškinti arbitrams, kad jie padarė klaidą, bet šie negalėjo žiūrėti į ekranus ar tuo labiau keisti sprendimų remdamiesi jais.
Nors aistros nerimo ir toliau, o paskelbus pertrauką įskaudinti Meksikos žaidėjai vos nesukėlė riaušių, kurių užuomazgas teko malšinti net ir Diego Maradonai, teisybė nebebuvo atstatyta.
Kaip ir anglų atveju, antrame kėlinyje šaltą protą praradę meksikiečiai atsitiesti nebesugebėjo ir iškrito iš turnyro suklupę 1:3.
R. Rosetti su visa savo svita buvo nušalinti nuo tolesnio darbo, o FIFA vėl atsiprašinėjo ir prisiekinėjo, kad tokios klaidos nebepasikartos. Tuo metu nelegaliai įmušto įvarčio autorius C. Tevezas džiaugėsi.
„Iš pradžių maniau, kad R. Rosetti pasakys, kad įvarčio nebuvo, tačiau vėliau pamačiau, kad jis įskaitytas, apsidžiaugiau ir puoliau džiaugtis su komandos draugais. Žinau, kad buvau nuošalėje. Suprantu, kad tai egoistiška, tačiau kol arbitrai tokius įvarčius įskaito, tol tai tenkina tiek mane, tiek komandą“, – atviravo puolėjas.
Argentiniečių džiaugsmas truko neilgai: netrukus jie 0:4 buvo išmesti už borto tų pačių vokiečių, kurie pusfinalyje patys 0:1 neatsilaikė prieš būsimuosius čempionus ispanus.
Po tokių teisėjų liapsusų net ir konservatoriškajai FIFA neliko nieko kito, kaip diegti naujoves: 2014-ųjų pasaulio čempionate Brazilijoje jau veikė vartų linijos technologija, o 2018-aisiais Rusijoje – ir VAR.
Vis dėl to kaip rodo ne 10 metų, o 10 dienų senumo įvykiai, net ir šie įskiepiai 100 procentų neapsaugo nuo vagysčių futbole.
Visai neseniai tos pačios Anglijos „Premier“ lygos rungtynėse nukentėjo „Sheffield United“ ekipa, iš kurios technologijos atėmė įvartį.
42 min. saugui Oliveriui Norwoodui pakabinus kamuolį virš varžovų vartų neužtikrintai sužaidė Birmingamo „Aston Villos“ vartininkas Orjanas Nylandas, kuris sugavo kamuolį, bet prarado pusiausvyrą ir kartu su juo įsvirduliavo į vartus.
Šefildo atstovams ėmus džiaugtis pasiektu įvarčiu, teisėjas Michaelas Oliveris susitikimo nestabdė ir demonstratyviai parodė į savo laikrodį, susietą su vartų linijos technologija bei turintį duoti signalą, jei kamuolys atsiduria vartuose. Taigi nepaisant visų svečių protestų, įvartis taip ir nebuvo įskaitytas.
Netrukus už vartų linijos technologiją atsakinga bendrovė „Hawk-Eye“ išplatino viešą atsiprašymą už sistemos klaidą. Pasirodo, minėtame epizode nė viena iš septynių kamerų neužfiksavo įvarčio dėl to, kad vaizdą joms užstojo virpstai, žaidėjai ir vartininkas.
Visai tikėtina, kad jei ne įsigalėjusi technologijų viršenybė, galbūt arbitras ir būtų ryžęsis įskaityti įvartį, bet to dabar jis pats tiesiog negali daryti, kol laikrodis taip neliepia.
Kitas pasaulio futbolo čempionatas yra suplanuotas 2022-ųjų žiemą Katare. Titulą jame gins Prancūzijos rinktinė.