Sudomino metodika, paremta brazilų patirtimi
2010 metais Didžiosios Britanijos sostinėje lietuvišką salės futbolo klubą įkūręs R. Poluškinas žengia naują žingsnį.
30-metis verslininkas, Londone užsiimantis nekilnojamojo turto projektais, kartu su buvusiu „Southampton“ klubo valdybos pirmininku Rupertu Lowe'u steigia akademiją vaikams.
Rudenį duris turinti atverti mokykla naudos metodikas, kurias sukūrė po visą pasaulį išplitęs „Brazilian Soccer School“ tinklas.
Kanadoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Indonezijoje, Didžiojoje Britanijoje, Turkijoje ar Lenkijoje veikiančios jaunųjų futbolininkų kalvės labiau primena ne mokyklas, o darželius, kadangi čia vaikai pradedami pratinti prie kamuolio jau nuo pusantrų metukų.
„Vietoje Teletabių vaikams ten sukurti žaidimai su kamuoliukais, filmukai ir taip toliau. Visa programa skirta tam, kad vaikas vystytųsi teisingai. O kai jis paauga, pagrindinis dėmesys skiriamas techninių įgūdžių lavinimui“, – DELFI aiškino R. Poluškinas, bendradarbiavimą su „Brazilian Soccer School“ vadinantis didžiausiu pasiekimu savo gyvenime.
Technika salės futbole yra dar reikalingesnė nei ant žaliosios vejos, nes kurti žaidėjams tenka dešimtkart mažesniame plote. Bet ištobulinti triukai futbolininkams praverčia nepriklausomai nuo to, kokiose aikštėse jie tęsia savo karjeras.
Anot R. Poluškino, salės futbolą visiškai kitaip pradėjo vertinti ir praeityje juo pernelyg nesidomėjusi Anglijos futbolo asociacija (FA).
„Jiems salės futbolas parūpo vien dėl to, kad Anglijos rinktinei trūksta techniškų žaidėjų. FA supranta, jog būtent dėl technikos vaikas turi žaisti salėje. Todėl salės futbolas Anglijoje užaugo vos per kelerius metus, dabar jau norima, kad klubai plėtotų savo akademijas, būtų kuriama infrastruktūra. Salėje įgudusiems vaikams net nebūtina pereiti į didįjį futbolą, kad turėtų rimtų perspektyvų: pavyzdžiui, Anglijos čempionai „Baku United“ savo lyderiams moka iki 200 tūkst. svarų metinius atlyginimus“, – pasakojo R. Poluškinas.
Paruošė verslo planą Lietuvai
Mintis apie akademijos kūrimą Londono lietuviui šovė į galvą pabandžius nuvesti savo dvejų metų sūnų į futbolo treniruotes. Tuomet R. Poluškinas sužinojo, kad eilėje teks laukti bent kelis mėnesius – mokykla negali priimti visų norinčių.
Pasitelkęs per verslą Anglijoje užmegztas pažintis, kaunietis rado bendrą kalbą su R. Lowe'u. Pastarasis vadovavo „Southampton“ klubui tuomet, kai ekipos trenerių štabe dirbo „Brazilian Soccer School“ tinklo įkūrėjas Simonas Cliffordas, kurį kadaise įkvėpė komandiruotė į Pietų Ameriką.
Franšizę, leidžiančią naudotis braziliškus treniruočių metodus perėmusios mokyklos vardu ir programomis, R. Poluškinas ketina pirkti ir Lietuvai.
Tai nebūtų pirmas kartas, kuomet užsienio patirtis pasitelkiama ugdant futbolininkus: pavyzdžiui, prieš dvejus metus Vilniuje įsikūrusi Talentų futbolo akademija nepagailėjo pinigų „Milan“ (Italija) klubo treniruočių metodikoms. Bet dar niekas nemėgino auginti ateities žaidėjus nuo pat pirmųjų jų žingsnių.
„Planuojame įžengti į Lietuvą iki 2017 metų ir pradėti dirbti penkiuose miestuose. Užsiėmimų kaina nebus maža – panašiai kaip A. Sabonio ir Š. Marčiulionio krepšinio akademijose. Užtat jie bus kokybiški. Rinksime vaikus nuo 2-3 metų, kursime jiems specialias klasytes, pradėsime bendradarbiauti su bendrojo lavinimo mokyklomis, apmokysime pedagogus, sertifikuosime juos. Turime verslo planą“, – entuziastingai nusiteikęs R. Poluškinas.
Tiesa, pats verslininkas puikiai supranta, kad entuziazmą gali greitai atvėsinti realybė.
„Investuoju į futbolą vien tam, kad surinkčiau žinias ir pažintis, kurias noriu parvežti į Lietuvą. Jei tik bus tokia galimybė. Jau esu gavęs daug perspėjimų nesikišti. Baisu, futbolas Lietuvoje – kaip koks klasės draugų sambūris. Jie bijo įsileisti jaunų žmonių, bijo, kad sistema pasikeis, ir jiems nebeliks vietos“, – skeptiškai atsiliepė R. Poluškinas.
Ne ką palankesnę nuomonę kaunietis susidarė ir apie savo gimtojo miesto vadovus, kuriems siūlė akademijos bazės statybų projektą.
„Tai būtų didžiulis objektas su aikštėmis ir baseinais, esame paruošę jo projektą, domėjausi, kaip būtų galima gauti ES fondų paramą. Bet naujasis Kauno meras (Visvaldas Matijošaitis – DELFI) nėra draugiškas žmogus, su kuriuo būtų galima bendrauti paprastai. Todėl bazės statybas turiu atidėti vėlesniems laikams“, – atsiduso R. Poluškinas.
Lietuviški pavadinimai asimiliavosi
Tuo, kad futbolas ne itin rūpi valdžiai, Londono lietuvis įsitikino ir vadovaudamas „Kaunas FC“ klubui.
Komanda, kurioje žaidžia mėgėjai iš Lietuvos, šiemet laimėjo antros pagal pajėgumą Anglijos salės futbolo lygos Pietų diviziono turnyrą.
Į sezono užbaigtuves atsiimti medalio R. Poluškinas kvietė V. Matijošaitį, bet nesulaukė jokio atsako.
„Bandėme susisiekti, net įkyriai. Skambinau, rašiau žinutes, bandžiau prieiti per jo sūnų. Esame savo miesto patriotai, bet iš Kauno valdžios – nulis dėmesio. Niekam ten neįdomu“, – tikino „Kaunas FC“ vadovas.
Vienpusiškas ryšys su gimtine paskatino ryžtis ilgai planuotoms permainoms.
Kitame sezone savo dislokaciją keičianti ekipa turės ir naują pavadinimą, kadangi dabartinis itin nepatinka FA, neleidusiai lietuviškam klubui žaisti aukščiausioje lygoje.
Į Temzės pakrantėje įsikūrusiais didžiausiais pasaulyje vidaus vandenų dokais pagarsėjusį Niuamo rajoną persikelianti komanda nuo šiol vadinsis „Royal Docks FC“.
R. Poluškinas neabejoja, jog klubui parinkti itin perspektyvūs namai, kadangi šią teritoriją planuojama paversti komerciniu centru, galinčiu konkuruoti net su Londono Sičiu.
Anot klubo vadovo, permainos leis pritraukti naujų rėmėjų, jų esą pageidavo ir klubą remiančios lietuviškos kilmės įmonės, norinčios plėtoti savo veiklą Didžiojoje Britanijoje.
„Su senu pavadinimu perspektyvų mes neturime. Lengvai suprantu tokią FA poziciją. Įsivaizduokite, kas būtų, jei „Kaunas“ taptų šalies čempionu ir atstovautų Anglijai UEFA taurėje? Dabar FA be proto laiminga, iškart pradėjo visai kitaip su mumis bendrauti. Ir žaidėjų bus lengviau pasikviesti – anksčiau net pinigų kitataučiams siūlydavome, bet niekas nenorėjo eiti, galvojo, kad nepritaps lietuviškame kolektyve“, – sakė R. Poluškinas.
Tiesa, anot jo, komandos branduolį ir toliau sudarys futbolininkai iš Lietuvos, nors pagal taisykles joje privalės žaisti bent šeši anglai.
„Keičiame pavadinimą, bet mūsų istorija išlieka. Vis tiek esame lietuvių klubas“, – nukirsti visų šaknų nesiruošė klubo vadovas.
Beje, Anglijos salės futbolo lygose veikiausiai neliks ir kitų komandų Lietuvą primenančiais pavadinimais. Iš varžybų jau pasitraukė „FC Šiauliai“ klubas, o tarp keturių pajėgiausių Anglijos ekipų šiemet patekusi „Baltic United“ svarsto, ar tęsti pasirodymą kitame sezone.