Pergalės vaisius – ant nevilties medžio
Kuomet „Žalgirio“ futbolininkai traukė iš aikštės į rūbinę triukšmingai švęsdami pergalę, V. Dambrauskas prisiminė metų senumo skolą.
„Pernai kažkokios aukštesnės jėgos nenorėjo, kad žengtume toliau. Galbūt šiemet bus atkurta pusiausvyra“, – ištarė specialistas.
Prieš metus iš nevilties plyšo ne vieno žalgiriečio širdis: paskutinę rungtynių minutę „Astana“ (Kazachstanas) ekipos pelnytas įvartis užtrenkė sostinės klubui duris į kitą Čempionų lygos atrankos etapą prieš pat nosį.
Dar anksčiau vilniečiai jau pirmame žingsnyje klupo prieš „Malmo“ (Švedija) ir Zagrebo „Dinamo“ (Kroatija).
Kol kas nepralaužtas ir „Ludogorec“ barjeras. Bet sausakimšas LFF stadionas trečiadienio vakarą bent jau išvydo pirmą „Žalgirio“ pergalę Čempionų lygoje šiame dešimtmetyje.
„Viską reikia priimti filosofiškai. Per tuos trejus nesėkmių metus sukaupėme patirties, kuri šįkart leido mums sužaisti kaip patyrusiai komandai. Pernai ar užpernai mums būdavo labai sunku atsitiesti po praleisto įvarčio. Bet dabar žaidėjai tikrai tikėjo, kad gali įmušti. Šiandien aikštėje nebuvo nė vieno, kuris netikėtų pergale. Mes nesislėpėme, ieškojome kamuolio, stengėmės dominuoti – dėl to ir pavyko pasiekti teigiamą rezultatą. Sugebėjimas sužaisti patekus į stresinę situaciją – tai ir yra žaidėjų patirtis“, – pergalę 2:1 komentavo V. Dambrauskas.
Bet ne vien „Žalgirio“ pastangos lėmė tai, kad į Razgradą lietuviai keliaus turėdami pranašumą. O ir pastarasis – labai slidus, be to, vilniečiai neteko dviejų svarbių žaidėjų.
Skirtingas pasiruošimo lygis
Po pirmos priešininkų žvalgybos LFF stadione atrodė, kad sąlygas aikštėje diktuos šeimininkai: Darvydas Šernas 13 ir 17 min. du kartus laiku spurtavo ir aplenkė varžovų gynėjus, bet jo smūgiai nebuvo tikslūs. O 25 min. puolėjas iššvaistė auksinę progą, kai po Matija Ljujičiaus perdavimo nesugebėjo iš kelių metrų nukreipti kamuolio į vartus.
Tuo metu „Ludogorec“ pademonstravo, kaip reikalus tvarko didmeistriai. Dviejų perdavimų Bulgarijos čempionams pakako, kad iš gynybos pereitų į kontrataką, kurios smaigalyje atsidūręs Anicetas Abelis šūviu kaip iš patrankos vartininkui Armantui Vitkauskui nepaliko jokių vilčių.
Gausus braziliškas svečių legionas taip pat bandė „apžavėti“ žalgiriečius kamuolio valdymo kerais: Marcelinho ir Jonthanas Cafu dviese iš pato situacijos vos neišspaudė dar vieno įvarčio.
Bet „Ludogorec“ baterija veikiai ėmė sekti, ir antrame kėlinyje svarstyklės vis labiau krypo į priešingą pusę.
Ypač po to, kai aikštėje 60 min. pasirodė būsimas mačo herojus Serge'as Nyuiadzi, pakeitęs šlaunies raumenį susižeidusį ekipos naujoką Liviu Antalį.
Iš pradžių prancūzas pasinaudojo Razgrado ekipos gynėjo Cosmino Moti nelaime bandant išmušti kamuolį iš vartininko aikštelės ir išlygino santykį.
Po 8 min. krašto puolėjas pats apėjo varžovą ir atliko rezultatyvų perdavimą Mantui Kukliui, tolimu smūgiu į viršutinį vartų kampą užfiksavusiam galutinį rungtynių rezultatą.
„Prieš keitimą treneris pasakė, kad atėjo mano laikas, kad jis manimi tiki. Tiesą sakant, jis tai sako kiekvieną dieną, per kiekvieną treniruotę. Tiesiog išėjau į aikštę tiksliai žinodamas, ką daryti, tai žinojo ir komandos draugai. Todėl ir toks rezultatas“, – komentavo S. Nyuiadzi.
Rezultatas toks ir dėl to, jog antroje mačo dalyje vilniečiai žaidė žymiai aktyviau už varžovus.
Tai atspindi statistika: „Žalgiris“ 7 kartus smūgiavo į vartų plotą, varžovai – 3, šeimininkai kėlė dvigubai daugiau kampinių (atitinkamai 6 ir 3).
Iš praėjusiame sezone pagrindiniame Čempionų lygos turnyre rungtyniavusios komandos net ir išvykoje būtų galima tikėtis daugiau, jei ne faktas, kad Vilniuje „Ludogorec“ sužaidė savo pirmą oficialų mačą nuo praėjusio pavasario, kuomet finišavo Bulgarijos pirmenybės.
„Šiuo metu mūsų fizinis pasiruošimas yra geresnis. Nieko keisto, nes varžovai tik neseniai pradėjo ruoštis sezonui. Nors tikėjomės, kad jų spaudimas bus didesnis. Jie tikrai mums davė nemažai laisvės“, – pripažino V. Dambrauskas.
Be to, anot trenerio, „Žalgiriui“ sparnus suteikė pilnos stadiono tribūnos.
„Kiek aš dirbu Vilniuje, palaikymas šiandien buvo pats geriausias“, – gerbėjams nusilenkė specialistas.
Todėl mačo pabaigoje jis teigė auklėtinius raginęs eiti į priekį – net ir tuomet, kai M. Kuklys persvėrė rezultatą.
„Tikrai negalvojau, kaip dabar apsiginti – galvojau, kaip įmušti trečią įvartį. Pergalė – gerai, bet darbas toli gražu neužbaigtas. Rezultatas 2:1 apčiuopiamos naudos neduoda. Sunkiausias darbas laukia priešakyje“, – kilti į padebesius neskubėjo Vilniaus ekipos strategas.
Žada ne vien aklą gynybą
Po savaitės Razgrade „Žalgiris“ nebejaus tribūnų užnugario, o „Ludogorec“ nebereikės pratintis prie dirbtinės dangos, ant kurios oficialias rungtynes bulgarų ekipa žaidė pirmą kartą.
Be to, V. Dambrauskui teks ieškoti pamainos ne tik susižeidusiam L. Antaliui, bet ir paskutinę mačo minutę už mostą alkūne antrą geltoną kortelę prieš save išvydusiam D. Šernui.
Tiesa, abi netektys silpnina ne „Žalgirio“ gynybą, o puolimą. Bet DELFI paklaustas, ar dėl to nuostoliai Bulgarijoje bus ne tokie skaudūs, V. Dambrauskas tvirtino, kad atsakomosiose rungtynėse vilniečių planas suksis ne vien apie savų vartų apsaugą.
„Mes nevažiuosime žiūrėti, kaip žaidžia bulgarai. Padaryta tik pusė darbo, pakaks vieno įvarčio, ir varžovai taps padėties šeimininkais. Todėl mes privalėsime ne tik geriau gintis – apskritai turėsime žaisti geriau, nes to, ką parodėme čia, ten gali neužtekti“, – kalbėjo treneris.
„Bus daug daug daug daug sunkiau“, – iškalbingai pridūrė S. Nyuiadzi.
Bet jei „Žalgiris“ nesulūš ir Bulgarijoje, džiaugsmas taip pat bus „daug daug daug daug“ didesnis.