Tas pats viešbutis, tas pats įspūdingas stadionas, matomas per jo langus – dešimt Lietuvos rinktinės žaidėjų jau svečiavosi „Wembley“ komplekse prieš dvejus metus, kuomet čia įvyko pirmoji istorijoje lietuvių akistata su futbolo pradininkais.
Tačiau šias rungtynes lydėjęs ažiotažas Lietuvoje išsisklaidė vos per 6 minutes nuo pirmojo teisėjo švilpuko.
Wayne'as Rooney įmušė pirmas, vėliau juo pasekė trys komandos draugai, ir svečiai kapituliavo rezultatu 0:4.
Ar E. Jankauskui pasiseks labiau nei jo pirmtakui Igoriui Pankratjevui, bus aišku sekmadienį vakare. Bet specialistas pats neabejoja, kad lengviau jam ir komandai nebus nė per plauką.
Tiek Lietuva, tiek Anglija pralaimėjo šią savaitę vykusias kontrolines repeticijas. Bet pralaimėjo visiškai skirtingomis aplinkybėmis.
Čekai namuose po žiemos tarsi sustingusius E. Jankausko auklėtinius sudorojo per antrą kėlinį 3:0. Garetho Southgate'o ekipa Vokietijoje praleido vienintelį dūrį rungtynių pabaigoje ir krito 0:1.
„Vokiečiams jie neįmušė tik dėl virtinės sutapimų ir dominavo rungtynėse. Ši komanda – labai greita, krašto žaidėjai nuolat ieško laisvų plotų. Tai tiesiog – aukščiausio meistriškumo komanda“, – Anglijai komplimentų negailėjo treneris.
– Patys anglai pažymi, kaip jiems svarbu pelnyti greitą įvartį. Kita vertus, lietuviams neužtenka fizinių jėgų vienodu tempu žaisti visas 90 minučių. Ar rungtynių pradžia ir pabaiga bus pavojingiausias minų ruožas? – DELFI paklausė E. Jankausko
– Deja, dėl fizinės formos sakote tiesą. Aišku, anglai bandys įmušti greitai, pradžioje ko gero bandys pakišti mus po volu. Tikiuosi, atsilaikysime, o tuomet turėsime laiko įgyvendinti savo sumanymus. Norime žaisti futbolą, norime išeiti į atakas, ieškoti erdvių. Ir žinome, kur jų būna, kada anglai labiausiai pažeidžiami. Jei kai kurie dalykai pavyktų, tai jau būtų geras žingsnis į priekį.
– Daugiau nei 80 tūkstančių žiūrovų bus papildomas svarmuo ant žaidėjų pečių?
– Be abejo, aplinka slėgs. Net patiems psichologiškai patvariausiems žmonėms pasąmonė duoda signalą apie neįprastą aplinką. Bet šitą slėgį mums reikėtų konvertuoti į papildomą motyvaciją. Reikia, kad įtampa nedarytų žalos, neparalyžuotų, neatsirastų spazmų. Jeigu seksis neblogai, tiksint minutėms publika gali net atsidurti mūsų pusėje. Bandysime savo žaidimu iškovoti varžovų sirgalių simpatijas. O ir savų tautiečių stadione, kiek žinau, turėsime nemažai.
– Ką jums dabar signalizuoja žaidėjų veidai – baimę ar ramybę?
– Nuo pat šios stovyklos pradžios turėjome tikslą kovoti su jauduliu, kurio gali būti. Kolektyve jaučiasi pasitikėjimas, didelių baimių nėra, niekam nepakilo temperatūra.
– Kodėl su žaidėjais neanalizavote praėjusios Lietuvos ir Anglijos akistatos Londone?
– Analizuojame paskutines 4-5 rungtynes, o grįžti dar toliau į istoriją nelabai matau prasmės.
– Ar analizę apsunkino nauja taktinė schema, kurią G. Southgate'as išbandė dvikovoje su Vokietija?
– Nežinau, ar ta schema bus naudojama sekmadienį. Bet kuriuo atveju, pasikeitimų sudėtyje tikrai bus: nežais Gary Cahillas, Philas Jonesas, Crisas Smallingas taip pat patyrė traumą. Vis dėlto mes nelabai spėliojame, kas juos pakeis. Kad ir kas tai būtų, lygis išliks atitinkamas.
Didesnį galvos skausmą kelia anglų atakuojantis blokas. Žaidėjai – nedidelio ūgio, pasižymi „sprogstančiu“ greičiu, yra ištvermingi. Čia matau daug daugiau problemų. Sunkiausia bus apsiginti nuo įkirtimų į baudos aikštelę, nes anglai suranda net mažiausias spragas.
– Ar galite įvardinti Anglijos ekipos silpnąją vietą?
– Jie tikrai neklys šiaip sau – jei jų nepriversime, jokių silpnų vietų galime taip ir nepastebėti. Bet kai priešinininkai naudoja aktyvų spaudimą, neleidžia nė įkvėpti oro, klysta net ir dešimtis milijonų kainuojantys žaidėjai. Tik norint priversti tai padaryti, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų nei mes įpratę.
– Rungtynėse su Čekija pagrindinius gynybos grandies žaidėjus leidote į aikštę pirmame kėlinyje, saugus ir puolėjus – antrame. Ar pakeitėte nuomonę dėl kurio nors futbolininko galimybių būti starto sudėtyje Londone?
– Po kiekvienų rungtynių žaidėjai būna įvertinami. Šįkart buvo tokių, kurie sužaidė tikrai žemiau savo galimybių ir mūsų lūkesčių. Vis dėlto tam mačui nenorėčiau skirti daug dėmesio. Keletas žaidėjų ilgai keliavo, taupėme visų fizines jėgas. Buvo labai daug keitimų, gavome visiškai nebūtiną 11 m baudinį į savo vartus, antras įvartis pelnytas mūsų priešininkams visiškai paneigus garbingo žaidimo taisyklę.
– Ką jums reikštų pergalė prieš Angliją?
– (juokiasi – DELFI) Tai būtų svajonės išsipildymas. Žinau, kad anksčiau ar vėliau jos pildosi. Matome, kokių šiandienos futbole būna pavyzdžių. Gal nelabai galime su jais lygintis, bet svajoti turime. Tik tos svajonės turi būti paremtos įdirbiu, noru, atsidavimu. Sekmadienį taip pat reikės pasiekti savo limitus ir juos peržengti – kitaip nieko pasiekti neįmanoma.
– Pavyzdys, kurį minėjote, šiuo atveju būtų Islandijos rinktinė, praėjusiame Europos čempionate sensacingai eliminavusi anglus aštuntfinalyje?
– Gal nelabai daug turime panašumų, bet iš esmės – taip. Islandai pradėjo koncentruoti dėmesį į futbolą prieš aštuonerius ar dešimt metų, o mes pirmus žingsnius žengiame tik dabar, atsiliekame. Įvairūs federacijos projektai, užsienio specialistų patirtis – tai padės pajudėti į priekį.